„Stebuklingų kilimų“ magija pažiro po Europą

Entuziazmas pranoko planus

Į bendras meno veiklas projektas sujungia vietos bendruomenes ir menininkus. Ankstyvą rudenį pasibaigusiais pirmaisiais projekto metais surengta 20 rezidencijų, įtraukti 22 kylantys menininkai, 41 vietinis menininkas, 16 skirtingų vietinių bendruomenių. Stiprėjant projekto partnerystėms ir ryškėjant kryptingumui, projekto organizatoriai apžvelgia praėjusius bei pradeda planuoti antruosius "Stebuklingų kilimų" metus.

Kartu su partneriais iš Latvijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Airijos, Portugalijos, Italijos, Austrijos, Čekijos, Kroatijos, Serbijos, Rumunijos ir Sakartvelo vykdomo projekto organizatoriai siekia per įvairias meno formas žmones supažindinti su daugiasluoksne Europos bendruomene, jos istorija, patiriamomis problemomis ir išgyvenimais, kurti socialiai atsakingą meną, padedantį verbalizuoti įvairių bendruomenių istorijas. Projektas įgyvendinamas meno rezidencijų principu, išlydint jaunuosius kylančius menininkus į rezidencijas svečiose šalyse.

Pirmaisiais metais buvo numatyta surengti 13 rezidencijų, tačiau keliems projekto partneriams pareiškus norą savo šalyje organizuoti po dvi rezidencijas, skaičius išaugo iki 20. Kuratorių atrinkti menininkai rezidencijos metu dirbo su vietos bendruomene, atliko tyrimus, rinko jų istorijas, o rezidencijos pabaigoje pristatė meno kūrinius, įkvėptus bendruomenės.

"Man šis projektas visuomet asocijavosi su pasakų knyga. Knyga, kurioje nugula daug skirtingų istorijų su vis kitais veikėjais, kitais herojais ir kitais trigalviais slibinais", – sako Kauno bienalės direktorė Kotryna Žemaitytė. Šiais metais parašyta daugiau nei 20 tokių istorijų, pabirusių trylikoje Europos šalių. Jų veikėjai – vietos bendruomenės: pabėgėliai Italijoje ar Sakartvele, mažo kaimo gyventojai Rumunijos pakraščiuose, skalbėjos Portugalijoje ir t.t.

"Atrodo, kad visos šios pasakos tarpusavyje visiškai nesusijusios, tačiau visų jų paskirtis yra surasti savo namus, savo skaitytoją, klausytoją ar žiūrovą. Be ausų ir akių, siekiančių suprasti, nereikėtų lūpų istorijoms pasakoti, istorijos netektų prasmės, – sakė K.Žemaitytė. – Be galo džiaugiuosi, kad ūmėjant nacionalizmui, antisemitizmui, priešiškumui vienas kitam mes savo rankose turime patį nepavojingiausią bet patį įtaigiausią ginklą – galią vienus žmones supažindinti su kitais per jų istorijas, sudėtas į vieną ar kitą meno formą, pasistengti padėti mums visiems suprasti, kad mes, žmonės, nesiskiriame, skiriasi tik aplinka, kurioje mes gyvename. O dažnu atveju mes visi bijome ir nemėgstame tų, kurių nepažįstame."

Daugiasluoksnė bendruomenė

"Stebuklingi kilimai" siekia skatinti tarpkultūrinį ir tarpreliginį dialogą, didinti kritinį visuomenės mąstymą, supratimą ir žinias apie mūsų istoriją ir praeitį bei gyvą bendravimą.

"Šiuo metu dauguma žmonių išgyvena asmeninę krizę, nes mes nežinome, ką reiškia būti dalimi bendruomenės. Taigi, nežinome ir nesuprantame savo atsakomybės prieš kitą asmenį. Dažnai netoleruojame to, ko nesuprantame, – konstatuoja projekto vadovė Neringa Stoškutė, kurios manymu, įtraukus vietos bendruomenes į meno procesus ir jas įgalinant per bendros kūrybos praktiką galima didinti tarpusavio supratimą ir tarpkultūrinį bendravimą."

Kiekviena projekto organizacija pasirinko tai šaliai aktualią problematiką ar socialinę temą. Vieni partneriai siekė išlikti aktyvūs ir per kultūrinius vyksmus reflektuoti geopolitines aktualijas: Italija, Kroatija, Austrija per meną ir glaudų darbą su vietos bendruomene siekė bent kiek prisidėti prie migrantų krizės sprendimo, jų integracijos į visuomenę.

Italių duetas "Grossi Maglioni" rezidencijos "Novo Kulturno Naselje" (Serbija, Novi Sad) metu nagrinėjo sudėtingą ir konfliktišką Serbijos istoriją, šiuolaikinį tautos sąlytį su vietinėmis nacionalinėmis mažumomis, moterų padėtį šiame regione. Menininkė Maj Horn (Danija / Vokietija) kartu su vietos pabėgėliais vaikščiojo po Zagrebo (Kroatija) gatves ir gatveles, tam kad sudarytų migrantams naudingų vietų ir patarimų gidą. Šiame leidinyje sugulė alternatyvūs patarimai, kai išgyventi: dėvėtų drabužių parduotuvės, nakvynės prieglobsčiai, specialių mokyklų migrantams sąrašai, detalesnė informacija ir žemėlapis.

Didžiausias iššūkis tiek vadovaujančiai organizacijai ir partneriams, tiek kuratoriams ir menininkams, – priminimas, kad visų žinios, patirtys, papročiai skiriasi, tad reikia siekti visiems surasti būdą visu tuo pasidalyti.

Kitos projekto partnerių organizacijos daugiau dėmesio skyrė sociokultūriniam kontekstui ir vietinėms tradicijoms. Menininkės Hermione Allsopp (Didžioji Britanija) ir Ida Blazicko (Kroatija) rezidencijos tekstilės bienalėje "Contextile" bendravo su unikaliomis Šiaurės Portugalijos regiono skalbėjomis, kurios šeimos skalbinius skalbia viešuose baseinuose, miesto centre. Menininkės inicijavo beveik dešimtį meno kūrinių, siekiančių suaktyvinti ir paskatinti moteris ir toliau puoselėti šias tradicijas.

Visi dalyvavę menininkai buvo skatinami dirbti už institucijos ribų, ieškoti gilaus, sociokultūrinio konteksto nepažįstamose šalyse. Toks darbo metodas padeda tobulėti menininkams, o vietinei kultūrai pažvelgti į save, savo istoriją ir socialines problemas naujai. Daugumos rezidencijų rezultatų pristatymai vyko viešose ir ne menui skirtose erdvėse: parkuose, pagrindiniuose miestų skveruose, senų biurų erdvėse ar tekstilės fabrikuose. Kylantys menininkai buvo pristatyti tarptautiniuose renginiuose: bienalėse, trienalėse, įvairiuose festivaliuose.

Supratimas ir pasitikėjimas

Projekto "Stebuklingi kilimai" vadovės tiki, kad kultūra gali pakeisti tarpusavio nepasitikėjimą ir konfrontaciją į tarpkultūrinį dialogą, tarpusavio supratimą, pagarbą ir meilę vienas kitam.

"Daugiakultūriškumas tai iššūkis, tačiau dėl vieno sutaria visi trylika projekto partnerių – tai noras kurti reikalingą meną, orientuotą į auditoriją, stengtis paaiškinti kartais rafinuotą ir sofistikuotą meno kalbą tiek mažam vaikui, tiek absoliučiam meno guru", – šypteli K.Žemaitytė.

Apžvelgiant sėkmingai prabėgusius pirmuosius projekto "Stebuklingi kilimai" metus, projekto organizatoriai ne tik skaičiuoja rezultatus, tačiau įvertino ir tobulintinas sritis. Per metus išspręsti trumpalaikiai sunkumai dėl išties kultūriškai skirtingų darbo metodų.

"Apžvelgdami pirmuosius projekto metus kartu su partneriais supratome savo stiprybes ir silpnybes bei skirtumus, pamatėme galimybes tobulėti ateinančiais projekto metais. Mūsų veikloje atsiranda daugiau savikritikos ir kryptingumo, o tai leidžia mums atvirai kalbėti apie savo poreikius ir turėti aiškesnius tikslus", – pastebėjo N.Stoškutė. Ji pripažino: didžiausias iššūkis tiek vadovaujančiai organizacijai ir partneriams, tiek kuratoriams ir menininkams, – priminimas, kad visų žinios, patirtys, papročiai skiriasi, tad reikia siekti visiems surasti būdą visu tuo pasidalyti.

Antrųjų metų pradžioje intensyviai ruošiamasi dar vienam meninių rezidencijų ciklui. Spalį vykusio kuratorių susitikimo metu buvo aptarti ateinančių metų planai ir aplankyta tekstilės bienalė "Contextile 2018", apdovanotos pirmaisiais metais į meninius projektus įsitraukusios bendruomenės. Antraisiais metais planuojama įgyvendinti 26 menines rezidencijas.