Pilka, juoda, ruda, medžio spalva. Šios spalvos į bendrą visumą sujungė Kęstučio Lanausko skulptūras ir Birutės Šležienės fotografijas. Dviejų skirtingų menininkų kūrybos paroda pristatyta Kristaus Prisikėlimo bažnyčios ekspozicijų salėje.

Augalo iškeltas akmuo

Parodoje eksponuoti žinomo vidurinės kartos Kauno skulptoriaus K.Lanausko mažosios plastikos darbai, sukurti per pastarąjį dešimtmetį. Šio skulptoriaus kūriniai ženklina viešąsias erdves ne tik Lietuvoje: "Nojaus laivas" Laisvės al., skulptūrinė kompozicija (be pavadinimo) Ryšių istorijos muziejaus kiemelyje, operos primadonos Violetos Urmanavičiūtės-Urmanos suolelis Marijampolėje, "Spaudas" Merkinėje, paminklas Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui Lenkijos Myslibužo mieste, "Sodas", "Suolelis-raktelis" Japonijoje. Ekspozicijoje galima išvysti kai kurių šių darbų maketus.

Akmuo, metalas, medis – mėgstamiausios K.Lanausko kūrybos medžiagos. Dažnai naudojamos greta, jos viena kitą veikia. Ant lanksčių metalo detalių pritvirtinti, judantys, vibruojantys, garsus skleidžiantys akmenys – atpažįstamos kauniečio kūrinių ypatybės. Kai kuriuose kūriniuose K.Lanauskas naudoja tam tikrą optinę apgaulę: susidaro įspūdis, kad sunkų akmenį kelia žolė ar samana, kaip kūrinyje "Rasa kėlė" (2013 m.). "Šiuo kūriniu norėjau pabrėžti augalo tvirtybę", – užsiminė autorius.

Ryškus, pasikartojantis K.Lanausko kūrybos motyvas – Nojaus laivas. Pirmieji darbai šia tema gimė Japonijoje, kur skulptorius metus stažavosi kūrybinės rezidencijos programoje, vėliau ne kartą dalyvavo sniego festivaliuose. Tekančios saulės šalyje sukurtais darbais itin domėjosi parodos atidaryme dalyvavusi Japonijos ambasadorė Lietuvoje Kazuko Shiraishi.

Mobilūs, interaktyvūs, jungiantys

"Kurti pradedu nuo idėjos. Renku informaciją, galvoju apie medžiagas. Kartais pati aplinka padiktuoja kūrinio idėją. Pavyzdžiui, "Mėnulio laivas", sukurtas Japonijoje, gimė iš upėje rasto akmens, metalinėms detalėms panaudojau kažkieno išmestus langų rėmus. Mano kūriniuose svarbi ne tik medžiaga – svarbus ir garsas, šviesa. Mėgstama medžiaga – lauko rieduliai. Kurdamas galvoju apie žmogaus ir akmens santykį. Daugelis objektų atsiskleidžia žiūrovui prie jų prisilietus", – pastebėjo K.Lanauskas.

Mobilūs, interaktyvūs, jungiantys garsines ir kinetines savybes – skiriamuosius K.Lanausko kūrinių bruožus vardijo skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas Robertas Antinis. "Kęstučio skulptūroms būdingas kultūros ir natūros ryšys. Šis menininkas kūryboje – lakoniškas ir konceptualus. Jis kuria ne tuščiai, visi jo darbai neša tam tikrą idėją. Apskritai, Kęstutis yra tikra idėjų dėžutė: nespėji užklausti, kaip tą ar kitą būtų galima įgyvendinti – jis jau turi idėją. Jis ne tik mąsto, bet gali ir realizuoti: išmano akmens, metalo savybes. Turėdamas idėjų, nebijo jomis dalytis su kolegomis, patarti", – komplimentų jaunesniam kolegai negailėjo R.Antinis.

Fotografiją vadina hobiu

"Jaučiuosi pagerbta, kad mano fotografijos eksponuotos šalia K.Lanausko skulptūrų", – prisipažino B.Šležienė. Profesionali keramikė, surengusi penkias fotodarbų parodas, bet kurioje kūrybos šakoje sau kelianti maksimalius reikalavimus, fotografiją vis dėlto vadina hobiu. Garsiausias B.Šležienės fotodarbų ciklas – "Improvizacijos senųjų tapybos meistrų paveikslų temomis".

Naujausiame, Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje eksponuotame, skaitmeninės fotografikos atspaudų ant drobės cikle "Atspindžiai" autorė, pradiniame kūrybos etape besisemianti idėjų iš gamtos, vėliau nuo jos nutolsta. Kiekviename nespalvotame atspaude (kuris dėl apšvietimo šioje erdvėje virsta sepija) matyti pirminis gamtos motyvas – voratinklis, medžių šakos, lapai – kuris, pasitelkus kompiuterį, įvairiai karpomas, apverčiamas, dvigubinamas ir kitaip padauginamas.

"Siekiau sukurti atspindžius. Juk visas žmogaus gyvenimas – tai atspindžiai: tėvų gyvenimas atsispindi vaikuose, jų gyvenimai – anūkuose, ir taip toliau. O visko pradžių pradžia yra taškas – dėmė, ją kerta vertikali ir horizontali linija, taip susidaro kryžma, kurią kiekvienas žmogus užpildo savo išgyvenimais", – geometrijos ir gyvenimo filosofijos ryšį fotografijose paaiškino autorė.