Šiurpnakčio tradicijos tampa vis baisesnės

„Ragana skrido, pametė šluotą. Šluoteles kepame orkaitėje. Ant rūkytos dešrelės dedami „Kataifi“ tešlos siūlai, aprišami poro juostele“, – apie vieną Helovyno patiekalų pasakojo maisto technologė Ernesta Mordosienė.

Lietuviai be rudens karaliaus moliūgo šventinio stalo neįsivaizduoja. Iš jo daro beveik viską.

„Moliūgų kukulaičius, praturtiname lietuviškų tradicinių švilpikų tešlą moliūgais, naudojame garnyruose, kartu su bulvių koše ar vietoje bulvių košės trintus moliūgus“, – kur meniu sutiksite moliūgą vardijo Ernesta.

Lengviausia pagaminti moliūgienę. „Iš kepto moliūgo paruošiame moliūgų sriubą“, – dar vieną patiekalą įvardijo ji.

Sėdant prie Šiurpnakčio stalo reikia tinkamai pasipuošti. Štai floristas sugalvojo, kaip panaudoti 50 tūkst. moliūgų sėklų. Iš jų sukūrė suknelę.

„Ten yra gėlių, samanų, moliūgų sėklų. Metalinis karkasas, kad ji vaikščioti galėtų“, – iš ko pagaminta suknelė pasakojo floristas-dizaineris Modestas Vasiliauskas.

LNK vaizdo įraše:

Tradicija tapusi ir moliūgų eglutė. Moliūgai iš Druskininkų, jų – rekordinis kiekis.

„Eglutėje tai apie 4 t moliūgų. Šiaip daugiau, nes ji iš visų pusių apeinama. Viso sunaudota apie 5–5,5 t visam kiemo papuošimui“, – skaičiavo dekoratorius.

Helovyno eglutė pakeitė vietą. Įprastai buvo statoma turguje, tačiau floristas sako, moliūgų nebelikdavo, žmonės tiesiog eglutę išnešiodavo dalimis. Šiemet moliūgai prie eglės – prigręžti.

„Nešiojo vis. Vieni klausdavo, ar galima pasiimt, kiti nešdavo. Ateina, pasiima. Tos moterys, kurios šalia prekiauja, sako, tokią moterį net barėm, – vieną kartą atėjo, pasiėmė ir išėjo, už kiek laiko dar kitą“, – stebėjosi žmonių drąsa floristas.

Šiurpnaktis vis labiau populiarėja, žmonės ieško vis daugiau pramogų.

„Atėjo tokie laikai, kai jie nori permainų. Gal pabodo sėdėti namuose, jie nori judėti ir švęsti. Ir būtent, kaip pastebėjome pernai, užpernai, kad Helovyno šventė ateina į madą. Jie persirengia, užtat ir mes ruošiamės“, – sakė vieno restorano direktorius Adas Jazbutis

Visgi žmonės dėl Helovyno šventimo pasiskirstę į dvi dalis. Vieniems tai jau tradicija ir būtinybė, kitiems – svetima ir nepriimtina.

„Namus pasipuošiam moliūgais, vaikams darželyje būna kažkokia tai pramoga, o šiaip tai nėra, kad fantastiškai, audringai švęstume tą Helovyną, bet šiaip tai įdomi šventė“, – sakė pakalbinta kaunietė.

„Reikia įsigilint labiau į tą šventę, nes tai išbaido vėles ir visa kita“, – savo nuomonę išreiškė kita.

Pirmieji Helovyną švęsti pradėjo škotai prieš beveik 130 metų. Vėliau šventė išpopuliarėjo Jungtinėse Valstijose ir Europoje.