„Būryje ir ne po vieną iš kiemų varykim žiemą“
Organizatoriai ragino linksmai pašėlti ir nesilaikyti dietų – šveisti blynus, srėbti šiupinį, linksmintis ir neužmiršti šventės šūkio „Būryje ir ne po vieną iš kiemų varykim žiemą“.
Keliuose, vedančiuose į muziejaus teritoriją, jau prieš pietus susidarė kelių kilometrų eilės. Nors beveik nuolat nestipriai lijo, tačiau tai nesutrukdė įsisiūbuoti spalvingai, triukšmingai ir tradicinių sočių valgių kvapuose skendinčiai šventei.
Didelę paklausą turėjo ne tik blynai, įvairūs saldumynai, bet ir šiupinys, prie kurio katilo nemažėjo keliolikos metrų eilė.
Šiupinį pilstančios gaspadinės tuo labai džiaugėsi ir nuolat liaupsino tiršto šiupinio teikiamą naudą: „Tik pažiūrėkite, kokios mes – ir iš stuomens, ir iš liemens. Šiupinio lašiniai tik į kūną, todėl viską su savimi nešiojamės, nieko namuose nepaliekam“.
Ragai – labai gerai
Etnografijos muziejaus takeliuose, laukymėse buvo galima sutikti įvairiausių būtybių – ožių, raganų, velnių, vilkų, gervių ir visiškai neregėtomis kaukėmis apsitaisiusių persirengėlių.
„Šių metų tema – Ožys. Tad apsirengę ožiu, garantuotai pataikysit į šių metų mados klyksmą, o kuo daugiau ragų, tuo geriau!“, – skelbė šventės organizatoriai, pabrėždami, jog ožka liaudies tikėjimuose dažnai laikoma velnio gyvuliu ar net žmona. Pats velnias taip pat yra vaizduojamas su ožio kūno dalimis.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Kaukių margumynas
Nors sakoma, kad Užgavėnių kaukės įspūdingumą lemia jos baisumas ir triukšmingumas, tačiau nestigo ir labai draugiškai atrodančių persirengėlių.
Antai jauna vilniečių šeima „Kauno dienai“ sakė, kad nedideles ožių kaukes pasigamino patys ir neketina nieko gąsdinti.
„Kaip matote, vienas ožio ragas nulūžęs. Tai susibadymo pasekmės“, – juokavo Dovydas.
Su dviem vaikais į šventę atvykusi šeima pabrėžė, kad į Rumšiškes būtų važiavę nepaisydami net ir itin prastų oru.
„Su vaikais jų atostogų metu gaminome kaukes, todėl visi nekantravome čia atvykti“, – sakė Milda.
Baltoji giltinė
Minioje sukinėjosi ir balta giltinė. Pasiteiravus, kodėl ji balta, persirengėlė paaiškino: „Aš juk viską nunulinu, ar ne? Balta yra amžinybės spalva“.
Giltinė priminė, jog ožkos simbolis šioje šventėje – ne atsitiktinis.
„Jos pienas, aišku, baltas. Jei ožkos pieną vartosite, būsite sveiki, ilgai gyvensite ir su manimi greitai nesusitiksite“, – paaiškino Baltoji giltinė – iš Telšių atvykusi persirengėlė Sandra.
Ne per toliausiai nuo giltinės būriavosi raganų kompanija. Jos pabrėžė, jog priklauso kūrybingai bendruomenei „Mūsų kertė“
„Kodėl persirengėme raganomis? Juk visos moterys raganos“, – pokštavo šventės dalyvė.
Paklausus, kiek jai metų, tvirtino, jog 325, bet atrodo jauniau – kaip kokia šimtametė.
Pasiteiravus, ką šioje šventėje patartų aplankyti, sakė: „Eikite, kur garuoja, ten kas nors skanaus bus ir pilviuką nudžiugins“.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Ir seni, ir jauni
Dėmesį atkreipė linksma įvairaus amžiaus persirengėlių grupė, kurią sudarė ožkos pavidalais pasidabinę vaikai ir suaugusieji.
„Esame Samylų kultūros centro folkloro ansamblio „Samylų senoliai ir vaikaičiai“ dalyviai. Štai mūsų mažieji raguoti ožiukai – Sofija, Rasa, Aurėja. Vaikai taip pat prisidėjo kuriant kaukes“, – pabrėžė etnografė Kristina Kliucevičiūtė-Mikulskienė.
Jau gerokai po pietų visi patraukė į vaizdingą slėnį, kur stovėjo dar nesudeginta Morė.
Linkėjo gerovės
Prieš uždegant laužą, tradiciškai susikirto Lašininis su Kanapiniu.
Lašininis gyrėsi nuolat riebiai valgęs ir pavasario sulaukęs sotus bei patenkintas.
Kanapinis tikino, kad už Lašininį yra laimingesnis, nes maistinės kanapės labai sveikas ir žvalinantis produktas. Todėl Kanapinis neabejojo, jog tradicinėje kovoje lengvai įveiks Lašininį, kuris įpratęs tik sočiai valgyti ir gulėti.
„Kanapės nėra tik žolė. Jos man suteikia gyvybiškumo ir tvirtumo“, – žvalumo paslaptimis prie Morei sukrauto laužo su visais dalijosi Kanapinis.
Morę apgaubus liepsnoms šventės dalyviams buvo linkima gerovės ir laimės.
„Deginant Morę kartu pelenais virsta ir piktos mintys, nusivylimai, nesugebėtos atleisti nuoskaudos ir kitos džiaugtis gyvenimu trukdančios negandos. Tegul grįžta džiaugsmingos pavasario dienos“, – linkėjo tradicinio ritualo vedančioji.
(be temos)