Paaiškino, kodėl šiemet beveik nebuvo žiemos

Rumšiškėse su trenksmu ir gera nuotaika išvaryta žiema – Užgavėnių šventė sutraukė minią žmonių, nepaisant visą dieną pliaupusio lietaus. Spalvingos, išradingos kaukės, senosios tradicijos ir netikėti naujovių prieskoniai pavertė šią dieną įsimintina. Tačiau šiemet čia švęstos ne Užgavėnės, o Ožgavėnės.

Laukiamiausias Užgavėnių šventės momentas – žiemos išvarymas, bet prieš tai santykius turi išsiaiškinti Kanapinis su Lašininiu.

„Tiktai laimėsim, jei valgysit riebiai ir sočiai! Visada laimėsim!“ – sakė Lašininis.

„Aš esu Kanapinis! Mokysiu, kad nereikia tiek daug valgyti ir voliotis ant sofos!“ – atkirto Kanapinis.

Kanapinis turėjo paaiškinimą, kodėl šiemet žiemos nebuvo stiprios.

„Pernai kaip varėm, taip pavarėm, kad šiemet beveik negrįžo! Dabar reikia išvaryti trupinėlius – upelis pašalęs, dar pavaryt reikia!“ – teigė Kanapinis.

Laimėjus Kanapiniui tampa aišku – žiemą pavyks išvaryti.

„Žiema, žiema, bėk iš kiemo!“ – šaukė susirinkusieji.

Kad žiema tikrai nebegrįžtų, būtina sudeginti Morę.

Tokios žmonių gausos Rumšiškės jau seniai nematė. Nors nuo ryto pliaupė lietus, o šventės dalyviai klampojo po šlapią žolę su guminiais batais, tai neišgąsdino nei jaunų, nei senų.

Daugiau – LNK vaizdo įraše:

„Apėjome, šokome – labai gera šventė“, – sakė vienas dalyvis.

„Labai smagu, daug žmonių, nuotaika puiki, visi šypsosi“, – džiaugėsi kitas šventės svečias.

Nors Užgavėnės vėlyvos, šiemet duoklė atiduota tradicijoms. Ypač Žemaitijai, nes būtent iš čia kilo tikrosios Užgavėnės.

„Šiemet ypatingą dėmesį sutelkėme į ožio kaukę, nes Žemaitijos regione tai buvo pagrindinė Užgavėnių kaukė. Dėl to šiemet šventę vadiname Ožgavėnėmis“, – sakė Lietuvos etnografijos muziejaus vadovė Gita Šapranauskaitė.

Užgavėnės neįsivaizduojamos be trankių šokių. Sakoma – kuo garsiau ir stipriau pasilinksminsi, tuo metai bus geresni.

„Oira oira!“ – skambėjo šūksniai.

Per Užgavėnes būtina prisivalgyti daug ir riebiai, nes kita diena jau Gavėnia.

„Mažojoje Lietuvoje buvo piršlybų šiupinys – jei kiaulės uodega pastatyta, reikia pirštis, jei paguldyta – piršlybos neįvyks“, – pasakojo šventės dalyvė.

O kaip gi tokią dieną be blynų?

Blynai laikomi sugrįžtančios saulės simboliu – jie auksiniai ir apvalūs kaip saulė. O kokia jų kepimo paslaptis?

„Puiki kompanija, tinkami ingredientai ir linksmas pasibuvimas“, – atskleidė Užgavėnių blynų kepėjas Mindaugas Lukošius.

Blynų kepimas gamtoje tapo tikra atrakcija vaikams.

Šiemet tradicinis kaukių konkursas nevyko, tačiau vietoje jo visi kaukėti šventės dalyviai buvo pakviesti į masinę eiseną.

Šiame straipsnyje:

Užgavėnės