- Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prabangiausiuose restoranuose, juo labiau aukštuomenės pobūviuose ne kiekvienas galėjo lankytis ir tarpukariu, tačiau puotų buvo labai daug ir įvairių, visi norėjo ir mokėjo linksmintis, LRT RADIJUI sako prieškario balių tradicijas tyrinėjanti istorikė Lija Janauskienė. Nors kalbama apie laikotarpį, kurio liudininkų beveik nebėra, įvairūs šaltiniai dar saugo gyvus ir linksmus prisiminimus – pavyzdžiui, nemažai bėdų galėjo sukelti netgi nemokėjimas šokti. „Vienas džentelmenas, šokdamas su dama, primynė ir nuplėšė jos suknelės uodegą. Bet nuplėšė taip, kad pasirodė net damos keliai. Po šio incidento merginos kavalierius išsikvietė skriaudėją į teismą, kur buvo piktinamasi, kaip čia visokie tokie ir anokie nemoka šokti ir žemina damos garbę“, – pasakoja L. Janauskienė.
Carinės imperijos laikais – vos trys restoranai
Cariniame Kaune pasilinksminimo vietų buvo labai mažai. Kavinių ir restoranų kultūros, kitaip nei Vakaruose, nebuvo, o to meto kavinės, istoriko Andriaus Zeigio teigimu, nedaug kuo skyrėsi nuo paprasčiausių viešnamių.
„Carinės imperijos laikais XIX a. buvo labai ribotas buvo skaičius restoranų, nes caras teduodavo tris leidimus XIX a. Be to, tiesiog nebuvo poreikio, nes buvo didelė kontrabanda, tad tas verslas neapsimokėjo. XIX a. veikdavo du trys restoranai (jau nebe karčiamos), juose buvo parduodama nebe degtinė, o prabangesni gėrimai – likeris, romas. O kadangi į juos buvo uždrausta eiti moterims, nebuvo muzikos, šokių. Vis dėlto ten buvo laisvo elgesio merginų, netgi buvo įrengti atskiri kambarėliai klientams“, – pasakoja A. Zeigis.
1918 m. nepriklausomoje Lietuvoje Kaunas, praradus Vilnių, tampa madingu miestu: atsiranda naujasis elitas, po truputį gerėja ekonominė padėtis, tad auga ir linksmybių poreikis. Kadangi tradicijų nėra, viskas kuriama nuo nulio. Prieškario linksmybių gyvenimą tyrinėjęs istorikas Linas Saldukas sako, kad jau nuo pačios XX a. pradžios (galbūt nuo XIX a. pabaigos) veikė garsusis „Metropolis“. Beje, jis veikė ir per Pirmąjį pasaulinį karą, tačiau iš esmės buvo skirtas tik vokiečiams.
„Baigiantis karui, vaizdas buvo labai liūdnas. Kaip prisimena amžininkai, visas miestas buvo sudaužytas, apleistas, prie parduotuvių, prie kitų labdaros ir šalpos organizacijų stovėjo didžiausios eilės. Apie kavines tarsi niekas nė negalvojo, tačiau yra žinoma, kad, baigiantis Pirmajam pasauliniam karui, „Metropolyje“ buvo audringai lėbaujama. Žinoma, tai daugiausia darė vokiečių kareiviai: pasikvietus merginų, buvo švenčiamos įvairios asmeninės progos, karinės pergalės, galbūt aplaistomi ir pralaimėjimai. Todėl, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, reikėjo viską kurti nuo pat pradžių“, – kalba L. Saldukas.
Kasdien linksmybėms būdavo išleidžiama 50–60 tūkst. litų
Kavinių kultūros pradininkai Lietuvoje – studentai, parvykę iš užsienio. Drauge su žiniomis iš Krokuvos, Sankt Peterburgo, vėliau – ir Paryžiaus jaunimas parsiveža ir kitokio laisvalaikio idėjų bei miestietiškos kultūros patirčių. Taigi kavinių ir restoranų tinklas, kitaip tariant, miesto kultūros ženklai ir miesto kultūrinio gyvenimo erdvės Kaune sparčiai plečiasi. Tai liudija ir skaičiai: 1939 m. duomenimis, Kauno restoranuose kasdien apsilankydavo apie 3 tūkst. klientų, kurie kasdien čia palikdavo 20–50 tūkst. litų, dar kasdien buvo išleidžiama 8 tūkst. litų už 24 tūkst. bokalų alaus, 3 tūkst. litų kasdien išleidžiami kavinėse. Taigi 1939 m. pabaigoje–1940 m. pradžioje, kai Lietuva, ypač Kaunas, išgyveno klestėjimo laikotarpį, kasdien būdavo išleidžiama ne mažiau kaip 50–60 tūkst. litų vien linksmybėms, pabrėžia L. Saldukas.
„1939 m., prieš pat Antrąjį pasaulinį karą, Kaune gyveno apie 154 tūkst. žmonių, tad reikėjo ir kavinių, ir restoranų, ir kitokių laisvalaikio praleidimo vietų, – mini istorikas. – Žinoma, kad 1939 m. Kaune buvo apie 60 restoranų, 30 alaus barų, tikslaus kavinių ir valgyklų skaičiaus neužfiksuota, tačiau reikia manyti, kad jų buvo gana daug.“
Jo teigimu, pačios garsiausios kavinės arba restoranai buvo „Metropolis“, „Versalis“, „Monika“, „Aldona“, „Ženeva“, „Božegraika“, o Konrado kavinėje daugiausia rinkdavosi bohemos atstovai: dailininkai, rašytojai, teatro artistai. Ši kavinė buvo skirta intelektualioms diskusijoms, kultūriniams pašnekesiams, tad ten nedaug vietos likdavo apkalboms. „Paskalos klestėjo kituose restoranuose ir kavinėse, pavyzdžiui, „Metropolyje“, kur rinkdavosi aukšto lygio valdininkai, užsienio ambasadų darbuotojai, taip pat – nelabai turinčios ką veikti aukštų valdininkų žmonos. Be abejo, šie prabangūs restoranai dažnai būdavo skirti save parodyti ir į kitus pasižiūrėti“, – pastebi L. Saldukas.
Be abejo, primena jis, dažnai į prabangesnius restoranus ir kavines publiką traukdavo tuo metu labai populiarių Lietuvos estrados pradininkų koncertai: ypač „Metropolis“ ir „Versalis“ garsėjo Moišės Hofmeklerio džiazo kapela, Lietuvos estrados pradininkų Danieliaus Dolskio, Antano Šabaniauskio, Antano Graužinio šlageriais. Be to, būta ir kitokio pobūdžio pramogų, pavyzdžiui, vykdavo kabareto programos. „To meto restoranai iš esmės atliko naktinių klubų vaidmenį, tik buvo kur mažiau demokratiški negu dabar, nes juose lankydavosi aukšti valdininkai, daug uždirbantys žmonės, žinoma, ir laisvo elgesio merginos. Tuo metu tikrai nebuvo įprasta restorane lankytis jauniems ar menkai įtakingiems žmonėms, išskyrus studentus, tačiau ir jie ne kiekvienas išgalėjo apsilankyti prabangiausiuose restoranuose“, – pasakoja L. Saldukas.
Aukštuomenės pobūviai – brangi pramoga
Ne kiekvienas galėjo lankytis prabangiausiuose restoranuose, juo labiau – aukštuomenės pobūviuose. Švenčių viešumoje tradicija sparčiausiai vystėsi 4-ajame dešimtmetyje, ypač Kaune, 1937 m. pastačius Karininkų ramovę. Čia įsikūrusiame restorane arba pokylių salėje vykdavo puošnūs pokyliai, kur galėjo susirinkti iki 1 000 to meto įtakingiausiųjų. Šventės vykdavo ir tautininkų rūmuose „Pažanga“, „Neo-Lithuanios“ rūmuose, kitų visuomeninių organizacijų patalpose, kurių, Kaunui augant, vis daugėjo. Puotų buvo labai daug ir labai įvairių. Jas rengė užsienio atstovybės, aukštosios mokyklos, bohema.
Pasak prieškario balių tradicijas tyrinėjančios istorikės Lijos Janauskienės, visi norėjo ir mokėjo linksmintis. Vis dėlto to meto aukštuomenei tai buvo ir gana brangus malonumas: su ta pačia suknele antrą kartą pasirodyti ne visuomet norėjosi, todėl damos siūdindavosi, pirkdavo ar siųsdavosi iš užsienio naujus apdarus. Kaune siuvėjų buvo nemažai, tačiau suknelės vežamos ir iš mados sostinių Paryžiaus, Londono. „Tačiau buvo perkami ir padėvėti drabužiai, – pasakoja L. Janauskienė. – Pavyzdžiui, laikraštyje buvo pasirodęs skandalas, kad viena ponia nusipirkusi išeiginę nenaują suknelę, nuo kurios užsikrėtė kažkokia liga.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!4
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...