Pats vasariškiausias sportas – moterų rankose

Palankus likimo vėjas

Tai kurgi taip smagiai keliauja? "Palangoje atidarytas naujas vandenlenčių parkas. Važiuojame atidaryti sezono. Mūsų čia daug, gal šešiasdešimt, bus tikras moterų festivalis", – fone girdimas klegesys patvirtina, kad merginų išties pilnas autobusas.

Agnės suburtoje uždaroje feisbuko grupėje "Boardsports Chicks" – 1 300 vandenlenčių sporto entuziasčių. "Bus daug linksmybių ir įdomybių, bet, žinoma, tobulinsime savo įgūdžius plaukdamos vandenlentėmis ir jėgos aitvarais", – pristato savaitgalio programą Agnė, tokias stovyklas pradėjusi rengti prieš aštuonerius metus.

Žinant, kad jai nėra trisdešimties, nesunku suskaičiuoti, kada prasidėjo ši veikla. Dvidešimt dvejų jau mokė kitus, o kada pati pirmąkart ant vandenlentės atsistojo? "O, seniai, bet tada mano gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis", – vėl juokiasi mergina, kuri, atrodo, niekada nebūna blogos nuotaikos.

Mokydamasi Kaune, Agnė, kaip ir dera "Žalgirio" aistruolių mieste, žaidė krepšinį. Atėjus studijų pasirinkimo metui, suvokė, kad nenori visą gyvenimą mušinėti kamuolį. Pasirinko verslo vadybos studijas Vilniuje, tačiau laiminga nebuvo: nebeturėjo ne tik svarbiausios savo veiklos, bet ir ateities vizijos. Tada ir susipažino su žmonėmis, užsispyrusiais žūtbūt pastatyti Agnę ant vandens lentos. O vos tik ji išmoko plaukti jėgos aitvaru, į gyvenimo bures vėl papūtė svajonių vėjas.

Devyni mėnesiai ant vandens

Tuomet jėgos aitvarai Lietuvoje dar buvo naujiena, o jais skrodžiančiųjų bangas gyvenimas aštuoniolikmetei atrodė kaip pasaka. Tačiau viskas neatsirado kaip fėjai mostelėjus lazdele. Teko ir smėlį, spiginant saulei, kurortuose grėbti, ir parkus tvarkyti, ir gan nuobodaus administracinio darbo paragauti. Pasiėmusi akademines atostogas leidosi ieškoti ne darbo prie vandens, o darbo, susijusio su vandens sportu.

Drąsos ir ryžto vos baigusiai mokyklą merginai nestigo. Susikūrė savo jėgos aitvarų mokyklą Rodo saloje, vėliau – Pietų Afrikoje. Pažabojusi jėgos aitvarą, atrado vandenlentes, o labai greitai pradėjo dalyvauti ir varžybose.

"Tai mano hobis, aistra, gyvenimo būdas, profesija", – sako Agnė, kurios šiandienis gyvenimas išties gali priminti pasaką: sezoną pradeda balandį Turkijoje, žiemoja Pietų Afrikoje, Keiptaune.

Tai toli gražu nėra amžinai besitęsiančios tingios atostogos. Tiesiog toks dabar yra šios merginos gyvenimo ir darbo ritmas – niekada neuždaryti sezono.

"Savo metų kalendorių stengiuosi planuoti taip, kad turėčiau bent tris mėnesius ant kalno su snieglente ir devynis mėnesius ant vandens", – sako Agnė, kurios kalendorius sužymėtas valandomis: merginų stovyklos vandenviečių parkuose, treniruotės, susitikimai, kelionės.

Laukia didelis projektas – "Red Bull Wake2el" tarptautinės varžybos, kuriose drauge su lietuviais rungiasi stipriausi pasaulyje vandenlentininkai, prieš tai rengiama atranka į jas ir Lietuvos wake čempionato etapas.

Geriausia gyvenimo patirtis

"Kai pradėjau mokytis plaukioti su jėgos aitvarais, buvau viena iš nedaugelio merginų lietuvių, užsiimančių šiuo sportu. Tuomet atrodė, kad tai labiau vyrų veiklos sritis. Labai trūko moteriškos kompanijos, todėl pamažėle brendo mintis daryti perversmą", – kvatoja Agnė, kuriai tai pavyko, subūrus "Boardsports Chicks" bendruomenę.

Nė kiek neegzaltuotai nuskamba Agnės lūpose, kad ji yra įsimylėjusi šią bendruomenę: "Beveik kasdien – treniruotės, savaitgaliais – stovyklos, tai nėra tik sportas. Keliauji iš miesto į miestą, bendrauji, pasisemi naujų įspūdžių – tai fantastiškas laikas drauge. Ne viena mergina po stovyklos prie manęs priėjusi pasakė: "Žinai ką? Tai, kad sutikau tave, yra geriausias mano gyvenimo įvykis." Iš tikrųjų pasikeičia visas gyvenimas – laisvalaikis, draugai, svajonės. Nėra nieko maloniau, kaip savo veikla daryti kitus žmones laimingus."

Agnė džiaugiasi, kad šis pomėgis patraukia vis daugiau moterų. "Jei reikėtų suskaičiuoti, kurios lyties atstovų kada nors bandė stotis ant vandens lentos, merginų būtų daugiau", – tuo neabejoja.

Vasarą šis sportas pasiekia populiarumo piką. Jam nereikia ypatingo pasirengimo. "Žinoma, jei žmogus tik sėdi prie televizoriaus, jam ir aplink namą apeiti – iššūkis, o vandenlenčių sportas – tiesiog gero laisvalaikio būdas", – palygina Agnė.

Populiarumui įtakos turi ir nepaprastai geros Lietuvoje šio sporto sąlygos. "Mes turime trisdešimt vandens parkų. Palyginti su kitomis pasaulio šalimis, tai labai daug. Išgirdę, kad turime tiek vandenlenčių parkų, profesionalai užsieniečiai netenka žado, o bent kartą pas mus pabuvoję veržiasi ir vėl. Ne vien dėl gerų sąlygų, bet ir todėl, kad pas mus labai draugiška atmosfera", – didžiuodamasi sako Agnė.

Sukūrė pasaulio rekordą

Jei kam nors gali pasirodyti, kad šis sportas tėra vasariškas malonumas, verta sužinoti kai kuriuos Agnės gyvenimo pasiekimus. Keiptaune ji su šimtais jėgos aitvarų mėgėjų ir pasaulinio lygio profesionalų dalyvavo labdaros akcijoje: drauge turėjo nuplaukti tam tikrą atkarpą, o iš žiūrovų už šį reginį surinkti pinigai buvo skirti Pietų Afrikos lūšnynuose gyvenantiems vaikams. Buvo netgi užfiksuotas pasaulio rekordas.