Paryžiaus muzikos sąžinė
Būdamas rimtas ir giliamintiškas muzikantas C.Franckas niekada nesiekė šlovės, gyveno paprastą ir ganėtinai uždarą gyvenimą. Kita vertus, jo amžininkai, tiek muzikantai, tiek kitų meno sričių atstovai gerbė kompozitoriaus nuomonę, laikė jį tikru autoritetu.
Sakoma, kad C.Francką galima drąsiai vadinti XIX a. aštuntojo ir devintojo dešimtmečių Paryžiaus muzikos sąžine, nors iki to laiko jis buvo nežinomas ir nepripažintas.
Šiemet sukanka 200 metų nuo tos dienos, kai Lježo mieste, Belgijoje, gimė būsimasis prancūzų romantikas, apie kurį kompozitorius Claude'as Debussy, savo kūryboje taip pat neišvengęs C.Francko įtakos, yra pasakęs: „Šis žmogus, kuris buvo nelaimingas ir nepripažintas, turėjo vaiko sielą, tokią nenusakomai gerą, kad galėjo be nuoskaudos pakelti žmonių priešiškumą ar įvykių prieštaringumą.“
Dabar C.Franckas vadinamas vienu iškiliausių XIX a. kompozitorių. Jo plunksnai priklauso keturios operos, keturios oratorijos, dvi simfonijos, penkios simfoninės poemos. Itin vertinama jo kūryba vargonams, kai kurie muzikologai teigia, kad C.Franckas – neprilygstamas vargonų muzikos kompozitorius, kurio talentą nustelbia tik Johannas Sebastianas Bachas. Ir, žinoma, turbūt kiekvienas yra girdėjęs nemarų šio kompozitoriaus kūrinį – giesmę „Panis Angelicus“ („Angelų duona“).
Veidai: C.Francko oratorijos premjeros Lietuvoje atlikėjai: A.Kašpurinas, L.Dambrauskaitė, R.Šervenikas, V.Bagdonas. / Kauno valstybinės filharmonijos archyvo nuotr.
Pirmą kartą Lietuvoje
Kauno valstybinis choras, minėdamas šio iškilaus kompozitoriaus jubiliejų ir bendradarbiaudamas su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, parengė išskirtinę premjerą – Lietuvoje dar neskambėjusią C.Francko oratoriją „Redemption“ („Išpirkimas“).
Greta dviejų iškilių kolektyvų klausytojai išgirs sopraną Liną Dambrauskaitę ir skaitovą Vladą Bagdoną.
Kūrinio muzikos kalba – pakylėta, kartais rami, kartais – pasiekianti ekstazę, joje aiškiai girdima C.Franckui būdinga harmonija.
Pirmoje koncerto dalyje trečiąjį Sergejaus Rachmaninovo koncertą fortepijonui ir orkestrui atliks Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tarptautinio pianistų konkurso nugalėtojas, pianistas iš Rusijos Aleksandras Kashpurinas.
Abu kūrinius diriguos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Robertas Šervenikas.
Oratorija „Išpirkimas“ – itin retas dviejų žanrų sintezės pavyzdys: jame susilieja oratorijos ir simfoninės poemos bruožai. Net pats autorius šio kūrinio žanrą įvardijo poema-simfonija. Taip nutiko todėl, kad dvi kūrinio dalis, kuriose vyrauja skaitovo tekstai, chorinė muzika ir soprano atliekamos arijos, tarsi sujungia ir apibendrina simfoninės muzikos intarpas – simfoninė poema.
Įkvėpta poezijos
C.Franckas 1871 m. buvo įpusėjęs kitos oratorijos – „Les Beatitudes“ („Palaiminimai“) darbus, kai į jo rankas pakliuvo jauno poeto Edouardo Blau poema „Nacionalinė priesaika“. Šiame kūrinyje neseniai Prancūzijai tekusios negandos buvo traktuojamos kaip Dievo bausmė už bendras tautos nuodėmes.
Pasakojimas apie pagonybę, nutviekstą krikščionybės šviesa, vėliau aptemdyta tikėjimo praradimu ir galų gale išperkama malda, sujaudino jautrios sielos kompozitorių. „Aš sukursiu puikią muziką, nes tikiu tuo, kas čia parašyta“, – rašė C.Franckas.
Kompozitorius aistringai ėmėsi darbo ir sukūrė oratoriją neįtikėtinai greitai. Jau 1873 m. Didįjį ketvirtadienį įvyko kūrinio premjera Odeono teatre, Paryžiuje. Deja, pritrūkus laiko repeticijoms (premjeros dirigentas dirbo ir prie Jules Massenet oratorijos „Marija Magdalena“), „Išpirkimas“ buvo sutiktas šaltai. Tai paskatino C.Francką imtis korektūrų, kurios davė vaisių: gimė nauja simfoninė poema ir itin populiari tarp atlikėjų tapo viena iš Arkangelo arijų.
Veidai: C.Francko oratorijos premjeros Lietuvoje atlikėjai: A.Kašpurinas, L.Dambrauskaitė, R.Šervenikas, V.Bagdonas. / Kauno valstybinės filharmonijos archyvo nuotr.
Kūrinio muzikos kalba – pakylėta, kartais rami, kartais – pasiekianti ekstazę, joje aiškiai girdima C.Franckui būdinga harmonija. Autorius originaliai išnaudoja aukštą ir žemą registrus, supriešindamas ar suvienydamas du chorus: angelų chorus dainuoja moterys, žmonių – vyrai.
Kulminaciniuose epizoduose šie chorai susilieja į vieną galingą visumą. Sopranui skirta Arkangelo partija, o filosofinę kūrinio mintį paryškinančio Žmogaus personažas – nelengva užduotis aktoriui-skaitovui.
Pirmoje kūrinio dalyje „Kažkada“ muzikos garsais tapoma tamsumose skendinti žmonių tauta, ieškanti malonumų tik pramogose. Atskrieję angelai atneša jiems žinią – į žemę atėjo atpirkėjas. Žmonių ir angelų balsai susilieja skambant Kalėdų giesmei. Dalis sujungiantis simfoninės muzikos intarpas pasakoja apie laimingus šimtmečius, prabėgusius vadovaujantis Kristaus žodžiu.
Deja, ateina nauji laikai, žmonės praranda tikėjimą ir žengia progreso keliu vien tam, kad galėtų vienas kitą žudyti. Antroji dalis „Šiandien“ prasideda tuo, kad angelai, slėpdami veidus savo sparnuose, aprauda puolusią žmoniją. Pasirodęs Arkangelas praneša žinią, kad nuodėmės gali būti atleistos, tereikia melstis. Nurimusių žmonių širdis sujungia bendra broliškos meilės giesmė.
Kas? C.Francko oratorija „Išpirkimas“.
Kur? Kauno valstybinė filharmonijoje.
Kada? Vasario 4 d. 18 val.
Naujausi komentarai