(Ne)Riba“ – stiklo meno tradicijų tąsa ir naujų kūrimas

Didžiausias Baltijos šalyse stiklo meno renginys – tarptautinis festivalis "Vitrum" yra svarbi Kauno meno lauko dalis ir vis dėlto šios dailės šakos renginiai nėra dažnas įvykis. Be festivalio ir keleto per metus surengiamų personalinių parodų, šios dailės šakos kūrėjų kūryba yra matoma mažiau, nei norėtųsi. Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Kauno skyriaus Stiklo sekcijos pirmininkė, stiklo menininkė Valda Verikaitė nusiteikusi šią situaciją pakeisti.

Trečius metus iš eilės jos kuruojama kauniečių stiklo menininkų paroda, lydinti LDS Kauno skyriaus organizuojamą "Meno pikniką", kiekvienais metais nustebina stiklo medžiagos galimybėmis. Apie ribas, kurių nebijo peržengti Kauno kolegijos Menų akademijos "Pelėdų kalno" galerijoje eksponuojamoje parodoje "(Ne)Riba" dalyvaujantys skirtingų kartų stiklo meno kūrėjai, lietuviškos stiklo meno mokyklos tradicijas ir jų tąsą bei gausėjančią šia dailės šaka besidominčių menininkų bendruomenę kalbame su V.Verikaite.

– Paroda "(Ne)Riba" yra viena iš tų keleto stiklo meno ekspozicijų, kurios papildo, paįvairina Kauno meno lauką. Ar idėja surengti grupinę kauniečių stiklo menininkų parodą kilo siekiant padidinti tokių parodų skaičių?

Skirtingų sričių kūrėjai išdrįsta naudoti stiklą savo darbuose, jis tampa medija.

– Kadangi ši paroda lydi "Meno pikniko" renginį, kilo mintis LDS Kauno skyriaus narius, priklausančius Stiklo sekcijai, suvienyti, suformuoti Kauno stiklo menininkų branduolį. Tačiau šioje parodoje dalyvauja ne tik sąjungos nariai, bet ir svečiai, kuriantys Kaune, – menininkai Paulius ir Laura Rainiai. Lietuviška stiklo meno mokykla nėra sena, todėl svarbu išlaikyti ir tęsti jos tradicijas, skatinant bendrystę tarp šioje srityje kuriančių kūrėjų. Mano tikslas yra stiprinti ir plėsti stiklo menininkų bendruomenę. Tam parako tikrai turiu ir tikiu, kad ši paroda augs.

– Ekspoziciją rengiate trečius metus iš eilės. Ar kiekvienais metais norisi žiūrovams parodyti kažką naujo, netikėto?

– Kiekviena paroda skiriasi savo tema. Ateityje turiu minčių galbūt įvesti medžiagiškumo ribą, pavyzdžiui, vienais metais galėtų būti eksponuojami tik vitražai, kitais – lakštinio stiklo kūriniai ir pan. Nesilaikymas to paties formato, manau, labiau motyvuos menininkus dalyvauti šioje parodoje, o žiūrovus domėtis stiklo meno galimybėmis. Organizuoti tokią parodą nelengva. Turi būti lankstus, gerai ištreniruotas, kad gebėtum sukviesti ir suvienyti menininkus. Ekspozicijoje savo kūrinius pristatantys kūrėjai gerai pažįstami tarptautiniame meno lauke, yra pelnę apdovanojimų, todėl renkasi, kur ir kada eksponuoti savo kūrinius. Džiaugiuosi, kad ši paroda jiems tokia pat svarbi, kaip ir man.

– Parodoje kūrinius eksponuoja skirtingų kartų stiklo meno kūrėjai. Ar, keičiantis kartoms, kinta ir stiklo menas?

– Vyresnės kartos menininkai – taikomojo meno atstovai, akcentuojantys funkcionalumą, dekoratyvumą. Vidurinės ir jaunosios kartos kūrėjai – konceptualesni, linkę nagrinėti gilesnes temas ir jas išreikšti per savo matymo lauką. Todėl ir technologiniai sprendimai, kurių įvairovę galima pamatyti šioje parodoje, yra labai skirtingi.

Laura Rainė. "Status Fokus", Paulius Rainys. "Raketa"

– Kuo lietuviškame kontekste yra išskirtinė parodoje kūrinius pristančių kauniečių stiklo menininkų kūryba?

– Jaunosios kartos atstovė Julija Pociūtė yra konceptualistė, darbuose naudojanti fotografiją, atspaudus, atspindinčius, veidrodinius paviršius; Paulius Rainys yra puikiai įvaldęs pūtimo technologiją, jo kūriniai eksponuojami ir Lietuvoje, ir užsienyje; Laura Rainė – skulptorė, todėl įdomu, kaip savo idėjas ji realizuoja būtent stiklo medžiagoje; Gintarė Stašaitytė į stiklą žvelgia per fotografijos mediją; aš kūriniuose analizuoju socialinių tinklų tematiką, kalbu apie jų tuštybę. Vyresniosios kartos menininkė Audronė Andriulevičienė kūriniuose naudoja ready–made konstrukcijas ir labai domisi stiklo liejimo galimybėmis; Sigita Grabliauskaitė gilinasi į lakštinio stiklo formavimo technologiją; Arūnas Daugėla – labai įdomus menininkas, pastaruoju metu kuriantis gana fantasmagoriškus kūrinius, jungdamas dvi medžiagas: silikoną ir stiklą, kūrėjo darbai – tarsi pasakos suaugusiesiems, kadangi kiekvieną sukurtą objektą papildo, iliustruoja A.Daugėlos jam parašyta istorija; Artūrą Rimkevičių išskirčiau kaip stiprų vitražistą, tačiau menininko kūrybos laukas tik tuo neapsiriboja – jis kuria skulptūras, objektus; įvairias technologijas įvaldęs menininkas Valmantas Gutauskas parodose Lietuvoje dalyvauja nedažnai, todėl džiaugiuosi, kad jo estetiškas kūrinys papildo šią ekspoziciją.

– Įžengus į ekspozicijos erdvę iš karto galima pastebėti, kad joje pristatomi kūriniai skiriasi ne tik koncepcijomis, bet ir technologijomis. Galbūt įtaką daro Kauno stiklo meno mokykla?

– Kauno stiklo meno mokykla tikrai yra ypatinga. Puikius meistrystės pagrindus suteikia Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto (KK MUF) Stiklo, keramikos, odos, tekstilės meno studijų programoje dėstantys dėstytojai, o Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete (VDA KF) įgyjama ne tik technologinių žinių, bet ir skatinama mąstyti konceptualiai, apgalvoti, pagrįsti kuriamų darbų idėjas. Daugelis vidurinės ir vyresniosios kartos stiklo menininkų yra baigę studijas ir KK MUF, ir VDA KF. Lygiai toks pat yra ir mano kelias. Manau, tai kauniečių pranašumas.

– Parodos atidaryme apsilankė tikrai nemažai žiūrovų. Ar tai reiškia, kad daugėja stiklo menu besidominčios publikos?

– Susidomėjusiųjų laukas didėja ne tik tarp žiūrovų, bet ir tarp pačių menininkų. Skirtingų sričių kūrėjai išdrįsta naudoti stiklą savo darbuose, jis tampa medija.

Vyresnės kartos menininkai – taikomojo meno atstovai, akcentuojantys funkcionalumą, dekoratyvumą. Vidurinės ir jaunosios kartos kūrėjai – konceptualesni.

– O ar pavyksta sudominti jaunus, neseniai studijas baigusius, menininkus prisijungti prie stiklo kūrėjų bendruomenės, jos veiklos?

– Kaip LDS Kauno skyriaus Stiklo sekcijos pirmininkė visada stengiuosi pakviesti jaunus kūrėjus prisijungti prie sąjungos, jei matau, kad tie jauni žmonės domisi bendruomenės veikla, noriai dalyvauja parodose, kuria ir gilinasi į stiklo medžiagą. Šiais ir praėjusiais metais į LDS įstojo keletas jaunų, perspektyvių stiklo kūrėjų.

– Kaip minėjote, ši paroda yra LDS Kauno skyriaus organizuojamo "Meno pikniko", kuris rugsėjo 4–5 d. vyks KK MUF (A.Mackevičiaus g. 27, Kaunas) erdvėse, dalis. Ar įsiliedama į šio renginio programą paroda bus papildyta edukacijomis, susitikimais su menininkais?

– Parodą lydės edukacija, atvira menu besidominčiai publikai – rugsėjo 4 d. nuo 13 iki 15 val. vyks vitražo kūrimo dirbtuvės, kurias ves stiklo menininkė Kamilė Stanevičiūtė. Taip pat renginio dalyvius pakviesime susipažinti su menininku A.Rimkevičiumi. Jo studijoje KK MUF bus galima apsilankyti taip pat rugsėjo 4 d. nuo 13 iki 15 val. Tai labai komunikabilus, pozityvus, atviras žmogus, todėl pažintis su juo ir pasisvečiavimas menininko dirbtuvėse tikrai paliks gerą ir ryškų įspūdį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių