(Ne)svetima situacija

Hajdu Szabolcso režisuotas filmas "Šeimos šventės" Karlovi Varų kino festivalyje pripažintas geriausiu ir pelnė Krikštolinį gaublį. Dramoje pasakojama apie jauną vengrų šeimą, kurios kasdienybę sudrumsčia netikėtai į namus pasibeldę giminaičiai.

"Šeimos šventė" dovanoja nuostabų bendrabūvio jausmą, kai nejučia pradedame kalbėtis, ginčytis, gerti vyną su filmo veikėjais ir įsijungiame į jų gyvenimą, meistriškai sukomponuotą iš situacijų, iki skausmo pažįstamų kiekvienam iš mūsų", – apie atidarymo filmą pasakojo festivalio meno vadovė Gražina Arlickaitė.

Kino kritikai šio režisieriaus režisūrinį tikslumą ir aktorių vaidybos įtaigumą lygina su Ingmaro Bergmano ir Johno Cassaveteso darbais. Gyvi veikėjai ir jų dialogai įsuka kasdienių situacijų kaleidoskopą ir negailestingai brėžia abipusio pakantumo ribas, apnuogina aplinkybių įkaitais tapusių žmonių santykius.

Edukacija ir pramogos

Šiemet festivalis žiūrovus pasitinka pakeitęs savo įvaizdį ir siekiantis galutinai įtvirtinti dar 2009 m. pasirinktą festivalio raidos kryptį – rodyti ne tik Šiaurės šalių kiną, bet kultūriškai kirsti visą Europą nuo Šiaurės iki Pietų.

"Scanoramos" edukacinė misija skatina mus ir toliau ne pataikauti žiūrovams, bet gerbti juos, siūlant iššūkių kupiną programą, – sakė G.Arlickaitė. – Šių metų festivalis talpina istorinės sąmonės problemas, asmens tapatybės temas, tradicinių sąvokų prasmę, eksperimento erdvę, žvilgsnį iš atomazgos taško į turtingas biografijas retrospektyvų lauke, realybės suvokimo skirtumus tradicinėje ir eksperimentinėje dokumentikoje. Visa tai rado vietos ir jau žinomose, ir naujose šių metų programose. Šiais metais ypač ryškus ir įvairiaspalvis kino grandų ir jaunesniosios Europos kino balsų dialogas, tapęs programos turiniu."

Į Kauną atkeliauja filmai iš programų "Viskas bus gerai", "Naujienos iš Šiaurės", "Kertant Europą", "Neišgalvotas gyvenimas – ilgametražio dokumentinio filmo programa", "Specialieji seansai: naujasis Irano kinas".

Programoje "Viskas bus gerai" žiūrovai turės galimybę išvysti nuotaikingus ir ryškiausius šių metų "Scanoramos" filmus – režisieriaus Hanneso Martino Holmo "Gyveno kartą Uvė", islandų režisierės Solveig Anspach prancūzišką komediją "Meilė baseine", Izraelio režisieriaus Asapho Polonskio juostą "Savaitė ir viena diena", Rachel Lang filmą "Baden Badenas".

Lietuviški akcentai

Kauno nepasieks Vilniuje pristatyta paskutinė režisieriaus Andrzejaus Wajdos juosta "Povaizdis", Europos kino grandai festivalio programoje bus pristatyti brolių Dardenų drama "Nepažįstamoji", Mia Hansen-Løve juosta "Ateitis", ispano A.Serra istorinė drama "Liudviko XIV mirtis".

Šiais metais festivalyje bus pristatytos dvi retrospektyvos – "In Memoriam Donatui Banioniui" ir pažintis su lenkų kino legendos Andrzejaus Żuławskio filmais iš arčiau. Pirmojoje programoje bus galima išvysti Lietuvos žiūrovams vargiai matytus praėjusio amžiaus aštuntąjį dešimtmetį Vokietijos Demokratinės Respublikos kino studijų sukurtus filmus apie legendinius muzikos bei dailės klasikus "Bethovenas. Gyvenimo dienos" ir "Goja, sunkus pažinimo kelias", kuriuose lietuvių aktorius atliko pagrindinius vaidmenis.

Kaune bus parodytas ir naujasis Giedrės Žickytės dokumentinis filmas "Aš čia tik svečias", pasakojantis apie Alzheimeriu sergančią garbaus amžiaus baskę Josebę iš Čilės Santjago senelių namų. Senolė gyvena prisiminimais apie jaunystę baskų krašte ir kiekvieną dieną turi iš naujo suvokti, kad realybė visai kitokia – dienas ji leidžia tolimojoje Čilėje.

"Ši nepaprasta moteris padėjo suvokti, kaip praeitis mus apibrėžia netgi tada, kai neatsimename to, kas įvyko vakar. Alzheimerio liga gali ištrinti dabartį, bet kertiniai gyvenimo momentai lieka mūsų sąmonėje. Praeitis susijungia su dabartimi kasdieniuose mūsų potyriuose. Taip filme atsiveria nauja realybė – skaudžios ligos portretas, atskleistas su pagarbia humoro ir džiaugsmo doze, slypinčia kiekviename mūsų branginamame prisiminime", – naująjį filmą pristatė G.Žičkytė.

Vos pradėjęs savo kelionę po kino festivalius, filmas "Aš čia tik svečias" pelnė daug apdovanojimų. Geriausiu trumpametražiu filmu jis buvo įvertintas "Visions du Reel", Šefildo, Rusijos ir Budapešto dokumentiniuose kino forumuose. Madrido festivalyje pelnė žiūrovų apdovanojimą, o Krokuvoje buvo paskelbtas geriausiu Europos trumpametražiu filmu ir nominuotas XXIX Europos kino apdovanojimų trumpametražių filmų kategorijoje.