V. Užusenytė – kaunietė, Vilniaus dailės akademijos Keramikos katedros absolventė (1986), Lietuvos dailininkų sąjungos narė, įvairios paskirties meninės keramikos autorė, kūrusi skulptūras, indus, interjero elementus, lauko keramiką.

Pasak ekspozicijos rengėjų, šioje parodoje pristatomi keramikos objektai, kuriuos jungia autorės dėmesys vienai temai – tai yra dirbtinai modifikuoto augalo egzistencijai. Kūriniai primena, kas gali atsitikti, į gamtos planus agresyviai įsiterpus žmogui. Konceptualūs objektai sukurti įdėmiai stebint gamtą, o tiksliau – gilinantis į augalus ir sėklas. Menininkė domisi ne tiek gamtos formų grožiu, kiek giliaisiais gyvybiniais procesais, augalų vystymosi dinamika ir kaita. Jai rūpi kontroversiški invazijų į gamtą rezultatai.

Menotyrininkų teigimu, šiuolaikinės keramikos meną įdomų ir vertingą daro gebėjimas kūrinyje iš molio jungti idėją su amato ir technologijų pažinimu. V. Užusenytės kūryboje abi šios dalys vienodai svarbios. Menininkės mintį apie augalų kitimo procesus išreiškia šiurkštūs paviršiai, grėsmingos faktūros, žavingi glazūrų atspalviai, takūs skysto stiklo išsiliejimai, išgauti aukštų temperatūrų. Degimo krosnyje įvyksta mįslingi keramikos transformacijos procesai, o eksperimentuotoja ir visų procesų „programuotoja“ yra menininkė V. Užusenytė, per savo ilgametę praktiką bei sukauptą patyrimą nuspėjanti molio ir kaitros šokio rezultatus, kurianti labai originalius kūrinius.