Kaip tarpukario Kaunas jaukinosi Paryžiaus madas

Žurnalo "Moteris ir pasaulis" mados reklama vertinga dėl nuosekliai rašytų ir iliustruotų mados tendencijų apžvalgų, pateikiamų pagal sezonus. Žurnalo mados rubrikos autorės pasirašinėjo tik inicialais: I.K., I.K-nė, Fr., O.G.

Pavyko išsiaiškinti, kad I.K., I.K-nė pasirašydavo Irena Kamantauskienė, kalbininko, vertėjo Viktoro Kamantausko žmona; Fr. – "Moteris ir pasaulis" redaktorė Pranciška Pikčilingienė; O.G. – pedagogė, žurnalistė, viena iš knygos "Mūsų rūbai" autorių Ona Gratkauskienė.

Žurnale taip pat būdavo spausdinami interviu su žinoma mados specialiste ir siuvyklos savininke Elena Trejiene, kuriuose būdavo aptariami įvairūs mados klausimai. Mados skyrelį turėjo ir "Naujo žodžio" bendrovės leistas žurnalas "Laiko žodis". "Naujo žodžio" žurnale buvo spausdinami populiarūs straipsniai, supažindinantys su mados aktualijomis.

Mados reklama nereguliariai pasirodydavo ir "Naujo žodžio" bendrovės leidžiamame populiariame laikraštyje "Diena": tai buvo mados pavyzdžių piešiniai, prastos kokybės nuotraukos ir viena kita apžvalga. Žurnalo "Kinas" (1934–1935) skyrelyje "Mūsų ponioms" sezono mados tendencijas apžvelgdavo N.Stailišienė. Klajojanti po puslapius, tarsi be vietos, buvo žurnalo "Amatininkas" mados reklama. Madai ir pavyzdžiams, kaip pasiūti ar numegzti gražų, madingą drabužį bei praktiniams patarimams mados ir grožio klausimais daug vietos buvo skirta savaitiniame žurnale "Savaitė" (1940).

Daug uniformuotųjų

Atskira mados sritis buvo uniformų mada. Naujai sukurtos uniformos, skirtos gimnazijų, vidurinių, amatų ir profesinių mokyklų moksleiviams, įvairių organizacijų ir profesijų atstovams buvo išsamiai aprašomos spaudoje: pateikiami jų pavyzdžiai ir dėvėjimo statutai.

Uniformas dėvėjo policininkai, ugniagesiai, geležinkelininkai, teisėjai, skautai, jaunalietuviai, šauliai (vyrai ir moterys) ir kt. Drabužius kariškiams ir dvasininkams kartu su bendra apranga vyrams ir moterims siuvo nemažai siuvyklų, tačiau keletas jų specializavosi siūti tik bažnytinius drabužius ar aprangą kariškiams ir šauliams.

Uniformos buvo siuvamos griežtai pagal patvirtintus projektus. Juose netgi buvo numatyta medžiaga, iš kurios turėjo būti pasiūtas drabužis ar jo dalys. Uniformų siuvimas nebuvo itin pelningas verslas, tačiau siuvyklos noriai to imdavosi, nes uniformų paklausa buvo stabili.