mada

Šįkart, mieli skaitytojai, kai mus jau ištiko rugpjūčio šviesa (čia toks nuostabus terminas iš amerikiečių rašytojo modernisto Williamo Folknerio kūrybos – ar pastebėjote, kad rugpjūtį šviesa krinta kitaip? Ir dangaus spalva tokia unikali, kokia būna tik šį paskutinį vasaros mėnesį? W. Folkneris pastebėjo. Nors jaučiu pareigą papildyti, kad jo romanas – visiškai ne apie tai), norisi mažiau kritikos, daugiau meilės pasauliui ir pasimėgauti vasara, kuri netrukus baigsis... Taigi, pasikalbėkime apie mados malonumus.

Tikriausiai daugelis (ypač moterų, bet ne tik) esame išgyvenę perdėto dėmesio drabužiams laikotarpį, kai atrodė, kad reikia jų daug ir visokių: madingų, senų iš blusturgių, atiduotų. Vylėmės, kad kažkokiai progai tikrai pritaikysime, nors dauguma drabužių dažniausiai tiesiog gulėdavo spintoje ir nesulaukdavo savo šlovės akimirkos. Kartais jie būdavo per dideli, kartais mažoki ir varžė, nebuvo gana patogūs ar netiko pagal stilių, mados tendencijas, bet jų atsisakyti nekilo ranka. Nelaimėliai migruodavo iš vasaros garderobo į žiemos, iš vienų namų į kitus, kol galiausiai tapdavo skuduriuku grindims šluostyti ar nuguldavo drabužių sąvartynuose Čilės Atakamos dykumoje.