- Alvydas Surblys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kaip tarpukario Kaunas jaukinosi Paryžiaus madas
-
Kaip tarpukario Kaunas jaukinosi Paryžiaus madas
-
Kaip tarpukario Kaunas jaukinosi Paryžiaus madas
-
Kaip tarpukario Kaunas jaukinosi Paryžiaus madas
-
Kaip tarpukario Kaunas jaukinosi Paryžiaus madas
-
Kaip tarpukario Kaunas jaukinosi Paryžiaus madas
-
Kaip tarpukario Kaunas jaukinosi Paryžiaus madas
Laikinosios sostinės mada buvo kontrastinga: joje atsispindi įvairių visuomenės sluoksnių požiūris į tai, kas dera ir kas nedera aprangoje bei kaip reikėtų reaguoti į pasaulinės mados tendencijas.
(Ne)meilė Paryžiui
Tarpukariu Paryžiaus mada buvo savotiškas etalonas, į kurį bent jau reklamose lygiavosi tiek kičinės gatvės mados kūrėjai, tiek pripažinti, gerą vardą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje turintys siuvėjai.
Kosmopolitiškam ir įvairių mados renginių išlepintam šiuolaikiniam žmogui madų tendencijos, atkeliaujančios iš įvairiausių pasaulio šalių, atrodo savaime suprantamos. Tačiau noras rengtis madingai ir žengti koja kojon su pasauline mada tarpukario Kaune nebuvo toks įprastas ir visapusiškai palaikomas.
Pavyzdžiui, visiems gerai žinomame "Moters" žurnale buvo atstovaujama tai visuomenės daliai, kuri madą ir jos tendencijas vertino skeptiškai. Kai kam atrodė, kad noras rengtis madingai – nepatriotiškas ir net žalingas. Aklas madų vaikymasis esą kenkia šeimos ir visuomenės gerovei, išstumia tautiškus elementus aprangoje. Jei būtų buvusi jų valia, tai, galima numanyti, kad geltonkasės lietuvaitės iki šiol dėvėtų tik tautinius kostiumus ar prastą marškonį ir kaip velnias kryžiaus bijotų gundančių ar moteriškumą atskleidžiančių drabužių.
Žinoma, būta ir ne tokios kategoriškos nuomonės: kai kurie pripažino, kad rengtis madingai nėra blogai. Tokiu atveju kritikos strėlės buvo nukreiptos į kai kurių šalių madų specifiką: pasak jų, Paryžiaus mada mums netinkanti dėl klimato, o drabužiai iš Vokietijos tiesiog demonstruoja prastą skonį. Mums atseit labiau tinkanti šiaurietiška mada ar Anglijos sportinės mados tendencijos. Ir nėra ko, pasak jų, pataikauti madai dėvint ažūrines kojines, permatomus drabužius šaltuoju metų laiku ar išleidžiant paskutinius pinigus madingam drabužiui.
Vis dėlto toks skeptiškas požiūris į Paryžiaus madą ir natūralų norą rengtis madingai nevyravo ir beveik neturėjo įtakos mados raidai Kaune. Kažin ar rastume Laikinosios sostinės siuvyklos, skrybėlių dirbtuvės ar mados salono reklamą, kurioje nebūtų pabrėžta, kad ten viskas siuvama pagal paskutinę Paryžiaus madą. Kiek siuvėjų iš tos gausybės tikrai žinojo pasaulinės mados tendencijas ir į jas reagavo, dabar jau niekas nepasakys. Nors straipsnyje "Kauno siuvėjai turi gerą vardą" ("Amatininkas" – 1937, gruodžio 1 (Nr. 22), p. 320–321) paminėti tik keli geriausi, tačiau ne vienas žymus Kauno siuvėjas iš tikrųjų turėjo gerą vardą.
Aukštosios mados užuomazgos
Ar laikinosios sostinės mada turėjo savo veidą? Vienareikšmiškai galima teigti, kad Kaune susiformavo kelios siuvėjų mokyklos, taikiusios savo sukirpimo metodus ir propagavusios savitą mados supratimą.
Ar tai buvo pakankamai originalu, kad galėtume kalbėti apie tam tikras drabužių kolekcijas? Tikriausiai, ne. Savų statkevičių tuo metu dar neturėjome. Savo drabužių sukirpimo metodais ir siuvėjų rengimo kursais, išugdžiusiais gero lygio amatininkus, garsėjo Volfas Jalovas, Juozas Bernotas, Andrius Grincevičius, Juozas Močiškis, Kirilas Dubošinas ir kt. Jų pagrindinis tikslas buvo pigiai ir gerai pasiūti drabužį, pasiūlyti kuo paprastesnį sukirpimą, kad kitų siuvėjų darbas taptų lengvesnis. Tačiau aukštosios mados jie nekūrė.
Siuvėjai, aišku, atsižvelgė į pasaulinės mados tendencijas, kartais jas kopijavo. Galima drąsiai teigti, kad Kauną operatyviai pasiekdavo madingos sukirpimo tendencijos, kurios vyravo renkantis drabužių ilgį, formą, stilių. Siuvėjai naudojo tam tikras madingas medžiagas (pvz., tvidą, kailius) ir aksesuarus (plunksnas ir pan.).
Kaip visiškai naują pasaulinės praktikos dalyką galima paminėti vyrų kostiumų reformą, inicijuotą žurnalo "Mūsų Vilnius" redaktoriaus Vinco Uždavinio. Mados atžvilgiu tai nebuvo išskirtinis drabužis, tačiau siekta padaryti kostiumą patogesnį bei pasiūti jį paprasčiau ir pigiau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įsimintiniausias 2020-ųjų Kauno menininkas – šokėjas ir choreografas M. Stabačinskas1
23-ąjį kartą Kauno menininkų namų organizuotų Įsimintiniausio Kauno miesto menininko rinkimų laureatu tapo šokėjas ir choreografas Mantas Stabačinskas. Už praėjusių metų kūrybinę veiklą šiam titului jį nominavo Kauno bienalė. ...
-
Negaili ovacijų: folklorinė „The Roop“ dainos versija pranoksta originalą?23
Eurovizinė „The Roop“ daina „Discoteque“ jau turi ir folkloro versiją, ir ji skamba ne mažiau kietai ir įdomiai nei originalas. Tai yra kauniečio muzikos mokytojo Artūro Sinkevičiaus ir jo atžalų projektas, sulaukęs didelio in...
-
Laimės dieną visus kviečia pakilti6
Tarptautinė laimės diena, minima kovo 20 d., šiais metais vėl grįžta – "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" komanda ją kviečia švęsti jau ketvirtą kartą. Šiemet jos tema – metas pakilti. ...
-
KMSO gimtadieniui – solidi dovana melomanams1
Šiomis dienomis Kauno miesto simfoniniam orkestrui (KMSO) sukako šešiolika metų. Jei ne pasaulį užgriuvusi pandemija, šį gimtadienį KMS kolektyvas būtų minėjęs koncertuodamas JAV, kur buvo suplanuota apie 30 jo, taip pat so...
-
Tarptautinę laimės dieną šiemet kvies paminėti kūrybiškai1
Tarptautinė laimės diena, minima kovo 20 dieną, šiais metais vėl grįžta į Kauną ir visą Lietuvą – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kviečia ją minėti jau ketvirtą kartą. Šiemet jos tema: „Meta...
-
Paskelbti „Kaunas visiems“ apdovanojimų laureatai: įvertintos verslo ir kultūros iniciatyvos1
Antrus metus iš eilės rengiama kampanija „Kaunas visiems“ – simbolinis padėkos ir pagarbos ženklas organizacijoms bei pavieniams kauniečiams už ypatingą dėmesį negalios paliestiems žmonėms ir pastangas kuriant visiems prieina...
-
I. Stepukonienė: ne aš renkuosi darbo temas, o jos mane1
Knygnešystė, kuri tęsėsi net 40 metų ir padėjo pagrindus nepriklausomai Lietuvos valstybei, atkurtai 1918 m. vasario 16-ąją, Lietuvoje yra fenomenas, neturintis analogo pasaulyje, įprasmintas į kitas kalbas neišverčiamu žodžiu. Pakaun...
-
Karo muziejus 100-mečio proga kviečia prisidėti prie projekto „Pasklidę po pasaulį“1
Vytauto Didžiojo karo muziejus pristato naują projektą „Pasklidę po pasaulį“. Šiuo projektu siekiama suburti lietuvius, gyvenančius ne tik Lietuvoje. Pagrindinis projekto tikslas – surinkti informaciją apie lietuvių kilmės kar...
-
„ECHOtektūra“: architektūros pažinimas garsu2
Dažnas mūsų architektūrą suvokia labai vizualiai. Tačiau architektė Rasa Chmieliauskaitė, garso menininkas Arnas Mikalkėnas ir menotyrininkas Justinas Kalinauskas primena, kad egzistuoja ir kiti, ne mažiau svarbūs, pojūčiai bei praplečia mūsų v...
-
Vieno lito premija – V. Kiaušui-Elmiškiui
22-osios Vieno lito premijos laureatu už kasdienybės spalvas ir amžinybės nuojautas eilėraščių rinkinyje "Ir bus atsakyta" (Kaunas: Kauko laiptai, 2020) tapo poetas Vidmantas Kiaušas-Elmiškis. ...