Kaip kartą rašė Leonidas Donskis (2016, p. 9), „Europa buvo išgelbėta daugybę kartų dėka jos naratyvinių galių.“ Pasakojimai, liudijimai, dienoraščiai yra ne tik terapijos forma, bet ir laiko ženklai.
Šiuolaikinė lietuvių literatūra. Ar esame pakankamai giliai su ja susipažinę? Dėmesio Lietuvos rašytojams ir jų kūrybai tikrai galėtume skirti daugiau. Spalio 10 d. vyksianti tarpdalykinė mokslinė konferencija „Šiuolaikinė lietuvių literatūra: tarp estetikos, terapijos ir verslo“ suteiks galimybę apžvelgti ir drauge su pranešėjais nagrinėti grožinės literatūros kaip meno, psichologinės priemonės ir knygų leidybos aktualią problematiką.
Trečius metus gyvuojantis Stimpanko festivalis sugrįžo į Kauno tvirtovės parko III fortą ir sukvietė būrį stimpanko stiliaus gerbėjų. Stimpanko festivalio vedėjas Ignas Andriukevičius kvietė iki pat festivalio pabaigos gyventi stimpanko ritmu ir pajusti magišką atmosferą, tvyrojusią III forte.
Vilijampolės gatvės mena kraupią Kauno geto istoriją. Su ekskursijos dalyviais stabtelėdama prie tuos laikus menančių pastatų, išlikusių iki šių dienų, Kauno IX forto muziejaus ekskursijų vadovė Olga Voronova dalijosi faktais, geto kalinių prisiminimais, nuotraukomis iš to meto kasdienybės.
„Tikrąją Ukrainą galima pažinti per jos literatūrą“, – sako ukrainiečių poetė, karo medikė ir žvalgė Jaryna Čornohuz. Apsilankiusi Kauno literatūros savaitėje, ji priminė apie svarbią kovą, kurią ukrainiečiai šiandien kovoja ne tik dėl savo laisvės, bet ir visos Europos ateities. Fronte patirtus išgyvenimus ir skausmą dėl žuvusių bendražygių jauna poetė suguldo savo eilėse.
Šventė Lekėčiuose pritraukia minias lankytojų. Vietos gyventojų čia – 800, tad per „Mėlynių festivalį“ žmonių miestelyje padaugėja kelis, o gal net ir keliolika kartų.
Belgų choreografo, šokėjo, trupės „Not Standing“ meno vadovo Alexanderio Vantournhouto kūryboje kūnas ir daiktas tampa vienu nedalomu dėmeniu. Naudodamas scenos menams neįprastus objektus ir atsižvelgdamas į pirminę jų funkciją šokėjas kuria naujus kūnus.
Nuo liepos 1-osios miesto bibliotekos nurašytas knygas gali atiduoti miestiečiams. Sekite naujienas ir nesnauskite, jei norite papildyti asmeninę biblioteką.
Spaudos antraštės mirga nuo pranešimų apie religiniais vadinamus karinius konfliktus. Jau itin plačiai šnekama apie aktyvų Rusijos stačiatikių bažnyčios vaidmenį pateisinant ir net skatinant karą prieš Ukrainą. Seimo salėje vis įsiplieskia diskusijų dėl religinių bendruomenių statuso, jos persikelia ir į Europos žmogaus teisių teismą.
Kas yra viešasis menas? Pasauliniai pavyzdžiai rodo, kad tai daugiakultūrių idėjų eklektika, kad ir kam dedikuojamas kūrinys, kad ir kur jis eksponuojamas, kad ir kokių intencijų būta jį kuriant ir komponuojant viešojoje erdvėje, ir, žinoma, pats viešosios erdvės kontekstas, suteikiantis arba atimantis iš kūrinio jo vertę. Visa tai demonstruoja viešojo meno dinamiką.