- Silvija Čižaitė-Rudokienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
bbb Johanesas Deimlingas – taip save pristato vienas garsiausių šių dienų performanso kūrėjų, Performanso studijų (PAS) įkūrėjas. Jo meno atvirumas šokiruoja ne vieną konservatyvų stebėtoją.
bbb Johanesas Deimlingas – taip save pristato vienas garsiausių šių dienų performanso kūrėjų, Performanso studijų (PAS) įkūrėjas. Jo meno atvirumas šokiruoja ne vieną konservatyvų stebėtoją.
Aktyvus tiek kūrybos lauko, tiek edukacijos procesų veikėjas, daugiau nei 15 metų tyrinėjantis mokymo ir mokymosi procesus, rengiasi kelionei į Lietuvą: gegužės 27–birželio 1 d. jį išvysime festivalyje CREATuRE.
– Kodėl tapote performanso meno mokytoju?
– Jau 15 metų mokau skirtingose akademijose, o nuo 2008 m. dirbu projekte PAS (Performanso meno studijos/Performance Art Studies), kurį ir įkūriau. Mokymas, arba tiksliau perduodama patirtis, vyksta greta mano asmeninės kūrybos ir tyrimų lauko. Ši edukacijos idėja gimė natūraliai, tad aš jos neišgalvojau kaip galimybės, pvz., užsidirbti pinigų. Pirmuosius praktinius užsiėmimus vedžiau Vokietijos meno mokykloje, kurios mokytojai žinojo mano darbus ir kurie patys paprašė penkias dienas padirbėti su jos studentais. Tai man atvėrė akis. Pirmoji mano kaip mokytojo praktika labai aiškiai parodė, kad performanso žinias įmanoma perduoti jauniesiems.
Tikslas nėra įtraukti kūrėją į konkrečią praktiką, tačiau pasitelkti performansą kaip įrankį, skatinantį suvokti meniškus ir nemeniškus procesus. Po poros mėnesių gavau pirmąją mokytojo poziciją Šveicarijoje, Ciuriche. Ten dirbau apie 15 metų iki tapau Norvegijos teatro akademijos docentu. Ėmiau tyrinėti sankirtas tarp performanso atlikimo ir mokymo technikų bei priemonių.
Suvoktų sankirtų gausumas paskatino ieškoti pratimų, užduočių, eksperimentų, kuriuos galėčiau panaudoti pamokose edukacijos pagrindais ir taip kiekvienam susidomėjusiajam atverti performatyvaus mąstymo bei suvokimo būdus.
Smalsumas mane atvedė ten, kur esu dabar. Sukurti kursą performanso studijoms ne tiek jau daug skiriasi nuo paties performanso kūrimo proceso. Performanso atlikėjas gali būti matomas kaip mokytojas, o publika – kaip mokiniai, studentai. Galerija, muziejus – klasė. Šie labai maži ženklai yra raktai, padedantys suvokti, kaip aš mokau, – mokymąsi ir kūrybą jungia tapatūs procesai. Svarbu, konvencionalų mokymo/mokymosi būdą palikti nuošaly, tam, kad atsivertų suvokimų laukas.
Mene nėra grynojo žinojimo ir tam, kad turėtume galimybę kurti rytojaus meną, mokymas ir mokymasis (mokytojas ir studentas) privalo komunikuoti atviru dialogu, kai žinios gali būti patirtos, o ne išmoktos. Be studentų mokytojas būtų bevertis, kaip ir studentai be jo. Dabar mokymas galimas tik per susikirtimo taškus, ir tai galioja ne tik performansui.
– PAS tinklalapyje teigiama, kad menas yra skirtas dalytis. O ką menininkas gali gauti iš publikos? Ar performanse dalyvauja publika? Žinoma, yra menininkas, bet gal kartais (visada?) žiūrovas tampa kūrinio dalimi?
– Performanso menas visada yra gyvas ir egzistuoja bent vienas meninio akto liudininkas. Septintojo dešimtmečio pabaigoje hepeningas įtraukdavo auditoriją ne tik kaip žiūrovą, bet ir kaip kūrėją, tačiau performansas pakeitė šiuos santykius. Publika yra žiūrovas, liudytojas, stebėtojas o ne aktyvi proceso dalis. Socialinis aspektas toks, koks buvo hepeninge ar fluxus, performanse pakeičiamas menininko veiksmu, net ir kalbant apie tai, kad performanso menas yra sociali meno forma, kadangi jis negali gyvuoti be žiūrovų. Menininkas negali pats pamatyti savo kūrinio. Auditorija yra archyvas, įrašymo priemonė to, kas vyksta čia ir dabar.
– Įdomu, koks yra pirminės idėjos gimimas, kaip ji plėtojama? Koks yra kelias nuo idėjos užuomazgos iki kūrinio realizavimo?
– Mano darbas grįstas proceso principu. Pati proceso prigimtis – visada būti judėjime. Net tada, kai pabaigiu performansą, nenutrūkstamai vyksta naujas procesas, grįstas įgyta patirtimi. Atlikimo procesas negali pats savaime sustoti, nebent gali būti sustabdytas pačiam menininkui panorėjus. Idėjos kuria naujas idėjas, modelius, potyrius. Performansus visuomet kuriu serijomis ar ciklais (pvz., naujausias mano ciklas "A Rolling Stone Gathers No Moss"). Daugiau nei 20 performansų gali pasirodyti viename cikle, o tai ir yra laukas naujoms idėjoms atrasti. Daugiausia idėjų man gimsta tualete. Tai tiesa. Juk ši erdvė yra labai asmeniška, kurioje būni su savo kūnu visiškai vienas, tuomet gali prasidėti refleksija ar protinis virškinimas. Šiais momentais mintyse kuriu būsimų kūrinių brėžinius. Minčių erdvės neribojimas leidžia įdėti dramblį į degtukų dėžutę. Pasilieku sumanymus idėjų archyve ir vėliau su jais dirbu.
– Kas jus domina Lietuvos performansų lauke? Ko tikitės iš festivalio CREATuRE?
– Manau, visada geriausia nieko nesitikėti, nes viltys turi vieną žiaurią galimybę – neišsipildyti. O ką aš darysiu Lietuvoje... Tiksliau būtų klausti, ar aš būsiu kempinė, mėginanti viską sugerti į save. Noriu bendrauti su vietiniais žmonėmis, stebėti miestą, kaupti patirtį. Performanso meno aš nematau kaip kažkokio vietinio atributo, tai tarptautinis reiškinys, tad man įdomu, kaip lietuviai perskaitys šią tarptautinę kalbą.
Kas? bbb J.Deimlingo performansas.
Kur? Rotušės aikštėje
Kada? gegužės 31 d. 14.30 val.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Černobilyje“ vaidinęs ir Kaune kuriantis aktorius P. Jatkevičius: svarbu nebūti tik atlikėju
Iš Vilniaus kilusį jauną aktorių Povilą Jatkevičių kūrybiniai sumanymai vedžioja įvairiais keliais. Seriale „Černobylis“ ir filme „Nova Lituania“ vaidinusį menininką noras kūrybiškai eksperimentuoti atvedė ir...
-
Kasdienybės labirintų klasta: kas užmigdo milžinų budrumą?
Ar galėjote įsivaizduoti, kad jūsų "Facebook" paskyra galėtų virsti savotiška teatro scena? Komentarai – scenarijumi, o srautu perduodami įvykiai – mizanscenomis, kurias norima linkme pakreipiate jūs patys? Naujų patirči...
-
Įsimintiniausias 2020-ųjų Kauno menininkas – šokėjas ir choreografas M. Stabačinskas1
23-ąjį kartą Kauno menininkų namų organizuotų Įsimintiniausio Kauno miesto menininko rinkimų laureatu tapo šokėjas ir choreografas Mantas Stabačinskas. Už praėjusių metų kūrybinę veiklą šiam titului jį nominavo Kauno bienalė. ...
-
Negaili ovacijų: folklorinė „The Roop“ dainos versija pranoksta originalą?23
Eurovizinė „The Roop“ daina „Discoteque“ jau turi ir folkloro versiją, ir ji skamba ne mažiau kietai ir įdomiai nei originalas. Tai yra kauniečio muzikos mokytojo Artūro Sinkevičiaus ir jo atžalų projektas, sulaukęs didelio in...
-
Laimės dieną visus kviečia pakilti7
Tarptautinė laimės diena, minima kovo 20 d., šiais metais vėl grįžta – "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" komanda ją kviečia švęsti jau ketvirtą kartą. Šiemet jos tema – metas pakilti. ...
-
KMSO gimtadieniui – solidi dovana melomanams1
Šiomis dienomis Kauno miesto simfoniniam orkestrui (KMSO) sukako šešiolika metų. Jei ne pasaulį užgriuvusi pandemija, šį gimtadienį KMS kolektyvas būtų minėjęs koncertuodamas JAV, kur buvo suplanuota apie 30 jo, taip pat so...
-
Tarptautinę laimės dieną šiemet kvies paminėti kūrybiškai1
Tarptautinė laimės diena, minima kovo 20 dieną, šiais metais vėl grįžta į Kauną ir visą Lietuvą – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kviečia ją minėti jau ketvirtą kartą. Šiemet jos tema: „Meta...
-
Paskelbti „Kaunas visiems“ apdovanojimų laureatai: įvertintos verslo ir kultūros iniciatyvos1
Antrus metus iš eilės rengiama kampanija „Kaunas visiems“ – simbolinis padėkos ir pagarbos ženklas organizacijoms bei pavieniams kauniečiams už ypatingą dėmesį negalios paliestiems žmonėms ir pastangas kuriant visiems prieina...
-
I. Stepukonienė: ne aš renkuosi darbo temas, o jos mane1
Knygnešystė, kuri tęsėsi net 40 metų ir padėjo pagrindus nepriklausomai Lietuvos valstybei, atkurtai 1918 m. vasario 16-ąją, Lietuvoje yra fenomenas, neturintis analogo pasaulyje, įprasmintas į kitas kalbas neišverčiamu žodžiu. Pakaun...
-
Karo muziejus 100-mečio proga kviečia prisidėti prie projekto „Pasklidę po pasaulį“1
Vytauto Didžiojo karo muziejus pristato naują projektą „Pasklidę po pasaulį“. Šiuo projektu siekiama suburti lietuvius, gyvenančius ne tik Lietuvoje. Pagrindinis projekto tikslas – surinkti informaciją apie lietuvių kilmės kar...