Ką man sako vienatvė?

Vienatvė – tokia būsena, kai žmogus yra be artimųjų, draugų, gal net jaučiasi atstumtas, nereikalingas, liūdnas, nepasitikintis savimi ir pasauliu. Priežasčių, kodėl jis yra vienas, daug, bet kiekvienam jos  skirtingos. 

Vertybių sumaišties pasaulyje dažnas kalba kas sau: žiūri vienas į kitą, bet pasakoja tik asmeniškai svarbius reikalus, kartais polemizuoja pats su savimi, kito žodžiams ausys apkursta, net nesurenka atskirų garsų į pavienį derinį – esą viskas nereikšminga.

Kartais bandoma pasiskolinti tylos iš kito žmogaus, tik, deja, nesėkmingai – ją sugeria aplinkos triukšmas: ne tik dūzgiančių pirmyn ir atgal automobilių garsai, bet ir nesibaigiantys skundai: kodėl man, kodėl taip, kodėl dabar... Kartais tiesiog sėdime ir žiūrime į vieną tašką, laukdami nežinia kokio atsakymo į tokį pat nežinia kokį klausimą.

Tokia būsena ypač sustiprėja vakare, kai esame tuščioje nuo triukšmo erdvėje, pasirengę dienos apmąstymams.

Kauno valstybinio lėlių teatro nuotr.

Kauno valstybiniame lėlių teatre būsimieji menininkai, Juozo Naujalio muzikos gimnazijos vyresniųjų klasių mokiniai, žiūrėjo spektaklį „Po vandeniu“. Scenovaizdis nuteikė ramybei ir tylai – buvo miegui parengta aplinka.

Po dienos nuovargio žmogus ruošiasi poilsiui. Deja, čia ir prasideda nerami jo minčių kelionė, nes prieš miegą dažniausiai apmąstome dienos įvykius, skaičiuojame, kas mus įžeidė, su kuo patyrėme nemalonią situaciją ar išgyvenome baimę.

Kartais nuo daugelio neigiamų minčių atsiranda panika, apima nesmagumo jausmas, kamuoja dusulys. Visa tai gali paaiškinti psichologai, deja, kaip išaiškėja spektaklyje, taip ir gyvenime atsiveria karti tiesa. Knygose – tik sausa teorija, kuri žmonėms neatsako į jiems rūpimus klausimus. Atsakymą dažniausai turime rasti patys.

Spektaklį režisavo ir jam kūrė muziką aktorė Dominyka Budinavičiūtė. Pirmas įspūdis, kad scenoje mergina išsako daugelio jaunų žmonių abejones dėl savęs, netikrumo dėl viso to, kas daroma, jausmą, nepasitikėjimą savimi ir nuolatinę baimę, net paniką.

Kauno valstybinio lėlių teatro nuotr.

Dažnai jauni žmonės stresuoja dėl nepavykusių santykių, laukia savo vilčių išsipildymo, bet, nusivylę savimi ir kitais nebesupranta, ko laukia, tikisi iš gyvenimo. Tokiais atvejais labai padeda meditacija, muzika, bandymas save apgauti, užmiršti tai, kas buvo nemalonu ir netikra.

Deja, gyvenime visa tai nelengva, nes liekame vieni su šiais negatyviais jausmais ir kaip nors juos pamiršti ar ignoruoti tampa labai sunku.

Reikia išmokti džiaugtis tomis akimirkomis, ką sugebėjome gauti iš ilgų vienatvės valandų, susikaupusią teigiamą ar neigiamą energiją perteikti meno kūriniu.

Padėti įveikti tokią būseną ir bando meistriškai vaidinanti aktorė D. Budinavičiūtė. Nuoširdžiai ir atvirai perteikdama iki skausmo pažįstamas situacijas, ji dar skaudžiau rodo dvasinio išgijimo kelią. Atrodo, kad už vienatvę nieko nėra baisiau. Taip norisi, kad šalia būtų žmogus. Tiesiog, kad būtų. Tą jausmą akivaizdžiai jaučia žiūrovai, stebėdami sunkias vienatvės valandas išgyvenančią merginą.

Aktorė puikiai perteikia vidinio pasaulio košmarą, nežinomybę, ką daryti: akyse tvenkiasi ašaros, kurios gal ir nenuriedės skruostu, bet elgesys rodo blaškymąsi, netikrumą dėl savęs ir savo vietos pasaulyje.

Juozo Naujalio muzikos gimnazijos mokiniai jautriai stebėjo ir žavėjosi jaunos aktorės meistriškumu. Labai kruopščiai apgalvotas kiekvienas judesys, sudėta visa energija ir pritaikytas balso tembras: vienur nuskamba lyg šmaikšti frazė, kitur ji grįžta skauduliu į vienišą širdį.

Kaip jaučiasi žmogus svetimame pasaulyje, atsakymo sulaukiame greitai: jaučiasi nejaukiai, nes jis dar ne tik to pasaulio nepažįsta, bet ir savęs. Kitas žmogus neturi laiko. Taip akivaizdžiai atsiribojame nuo aplinkos ir nešame savo gyvenimo naštą tarsi sraigės kiautą – savo namus. Ta našta sunki, nes ją nešame vieni. Tačiau aktorė greitai perbėga akimis per žymių žmonių pasisakymus apie vienatvę.

Kaip viskas taikliai atskleista: vieni esame visose gyvenimo situacijose, vieni darome labai reikšmingus sprendimus, vieni ir klystame. Paskui dūstame nuo netiesos, užgaulių žvilgsnių ar žodžių, brandiname savo skausmą, kol jis pavirsta depresine būsena.

Ką gali patarti kiti? Paprastai, objektyviai, tiesiog iš tolo: „Depresija? – Neliūdėk“, „Nori nusižudyti? – Nesižudyk...“ Ironiška, bet tokius atsakymus ir gauname iš knygų, net artimų žmonių. Negali susitvarkyti su savimi? Per silpnas? Stiprėk. Tačiau kaip tai pasiekti? Matyt, jausdama jaunų žmonių vidinę būseną, pasiklydimą savyje, aktorė bando rasti atsakymą: medituok.

Savo mintis išleisdamas į tolimas erdves, „atsisveikindamas su savo kūnu tarsi mirštant“, – tokie veiksmai padės suprasti pasaulio grožį ir save tame pasaulyje. Aktorė sako: „Mano močiutė meldžiasi už mane. Ji iš džiaugsmo meldžiasi.“ Taip nuoširdžiai pasakyta! Žmonės dažnai apsimeta turį jausmus, norį apkabinti, bet iš tiesų tik nori bėgti kuo greičiau nuo mūsų, nes mums neturi laiko.

 

Dar labai simboliškas pavadinimas „Po vandeniu“. Vienatvės būsena dusina, ji troški, tarsi būtum po vandeniu, žinotum, kad po minutės, neiškišus galvos, sprogs plaučiai. Ir sprogsta, kai vienatvės pasidarė per daug.

Vieniems ji ima tilpti į poezijos eilutes, meno kūrinį, o kiti nebesulaiko ašarų, jų sielos panyra į tamsą. Depresinė nuotaika ima trukdyti visur: siekiant tikslo, kuriant svajones ar tiesiog ieškant santykių su kitais.

Tas ieškojimas gali trukti amžinybę, o žmogus dažnai galvoja, kad jo troškimai išsipildys jei ne šiandien, tai rytoj, gal po metų, o gal ir dvejų... Deja... Kaip ir tas banginis, laukęs banginės, – vis plaukęs į tą pačią vietą ir laukęs tos, kurios visai nėra. Argi neatpažįstame gyvenimiškos situacijos? Mes laukiame ir tikimės to, ko nėra, nes visa patys sukūrėme savo fantazijose. Paskui tik guodžiamės, kad esame nelamingi, nes ieškome, bet nerandame.

Banginis – didžiulis vandens gyvūnas. Jis – lyg begalybė. Kaip ir mūsų norai: trokštame daug, deja, negauname nieko. Simboliškas ir vanduo: mėlyna – ilgesio, nerimo, liūdesio spalva. Banginis ir vanduo – derinys, kuriuo tik dar labiau sustiprinamas vienatvės supratimas.

Tačiau kaip ištrūkti iš vienatvės gniaužtų? Aktorė D. Budinavičiūtė labai subtiliai kelis kartus pamini žodį „džiaugsmas“. Reikia išmokti džiaugtis tomis akimirkomis, ką sugebėjome gauti iš ilgų vienatvės valandų, gebėti kūrybiškai įvertinti savo būseną, susikaupusią teigiamą ar neigiamą energiją perteikti meno kūriniu – šokiu, muzika, poezija ar paveikslu.

Spektaklis „Po vandeniu“ įspūdingas. Jauna aktorė – tikrai daug žadanti, nes ji į teatrą ateina labai nuoširdi ir atvira. Ji ateina kalbėtis su žiūrovais apie tai, kas skauda...

Šitą sekundę klimpstu į savo vienatvę, kad girdėčiau kiekvieną sąžinės balso patarimą, medituočiau ir valyčiausi nuo visko, kas apsunkina širdį, trikdo ramybę. Nemaloniame absurdo kelyje vienatvė tampa palaima, kad dar kaip nors neščiau delnuose bent truputėlį šviesos ir šilumos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Psichol.

Psichol. portretas
Niekda nebuvo vienatvę skaitoma jeigu žmogus turi darbą,ar tai verslą.Namuose vienas ,tai nereiškia vienatvę.Jeigu tą jaučia, reikia kreiptis pas psichologą ,nes su žmogumi yra kažkas negerai.Kokia palaima būti vienam namuose ,juk yra draugų bendradarbių , žmonių kuriuos pažįsti ir gali susitikti retkarčiais.Jeigu esi savarankiškas ,kitaip ir negali būti, žmogus neturi būti prašytojų kito žmogaus, kad jam kažką duotu ,maitintu.Tikius prašytojus ,kiti neprašo o lauke kad gautų,vyrus vadinu alfonsais,moterys kurvomis (atleiskite , negražu) bet tiesa.O savarankiška moteris arba vyras nebus ir nesijaus niekada vienušu.Taip kad nereikia lia ,lia.

Nuomonė

Nuomonė portretas
Vienam yra geriausia. Niekas tau nekvaršina galvos.

Kad

Kad portretas
Tu tikru zmoniu tiek mazai belike-geriau vienam nei su tuscia minia
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

  • Limitai – varomoji kūrybiškumo jėga
    Limitai – varomoji kūrybiškumo jėga

    Belgų choreografo, šokėjo, trupės „Not Standing“ meno vadovo Alexanderio Vantournhouto kūryboje kūnas ir daiktas tampa vienu nedalomu dėmeniu. Naudodamas scenos menams neįprastus objektus ir atsižvelgdamas į pirminę jų funkciją &...

    1
  • Kauno getas: kelionė po Vilijampolės gatveles
    Kauno getas: kelionė po Vilijampolės gatveles

    Vilijampolės gatvės mena kraupią Kauno geto istoriją. Su ekskursijos dalyviais stabtelėdama prie tuos laikus menančių pastatų, išlikusių iki šių dienų, Kauno IX forto muziejaus ekskursijų vadovė Olga Voronova dalijosi faktais, geto k...

    9
  • Naktinis gyvenimas atranda „Žalgirio“ areną – duris atvers Rampa
    Naktinis gyvenimas atranda „Žalgirio“ areną – duris atvers Rampa

    Kauno „Žalgirio“ arena ir Nemuno sala iki šiol dundėjo nuo krepšinio aistruolių bei muzikos gerbėjų keliamo triukšmo, o nuo šiol tą pajausti galės ir naktinio gyvenimo mylėtojai. ...

    5
  • „ConTempo“: nuo sporto salės iki bažnyčios
    „ConTempo“: nuo sporto salės iki bažnyčios

    Rugpjūčio 5–11 d. vyks scenos menų festivalis „ConTempo“, šiais metais pasitinkantis šūkiu „Pasaulio scena – iš arti“. ...

  • Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone liepos 16–21 d.
    Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone liepos 16–21 d.

    Liepos 16 d. Ringaudų biblioteka: 16.30 val. edukacija „Vasaros aromatai vonios burbuluose“. Liepos 17 d. Taurakiemio estrada: 19 val. lauko kino seansai. Programa derinama. Garliavos Kaimynystės parkas: 19 val. Lietuvos svarsčių kilnoji...

  • Kulautuvoje vyks bardų festivalis „Akacijų alėja“
    Kulautuvoje vyks bardų festivalis „Akacijų alėja“

    Kulautuvoje, Kauno rajone, šeštadienį vyks 24-asis dainuojamosios poezijos ir gyvos muzikos festivalis „Akacijų alėja“. ...

    10
  • Vienam žmogui konclageris, kitam – altorius
    Vienam žmogui konclageris, kitam – altorius

    Karštą vasaros dieną atsivėsinti menu gera ne tik dėl oro kondicionieriaus, įrengto galerijoje, bet ir dėl galimybės pailsėti nuo vasaros linksmybių. Pasinaudojusi galimybe paskutinį mėnesio sekmadienį nemokamai aplankyti muziejus, užsukau ...

    1
  • Lietuvos ekslibriso paroda grįžo į Kauną
    Lietuvos ekslibriso paroda grįžo į Kauną

    Knygų ir meno gerbėjai šią vasarą turi kuo pasidžiaugti – į Kauną atkeliavo jubiliejinė 25-oji Lietuvos ekslibriso paroda. Ji eksponuojama labai simboliškoje erdvėje – Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus Galaunių namuos...

  • Biografija – daugiau nei vieno žmogaus istorija
    Biografija – daugiau nei vieno žmogaus istorija

    Šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“ jau ne pirmi metai vis labiau plečia savo geografiją. Šiųmetis renginys apėmė platų lokacijų spektrą – Vilnių, Kauną, Šiaulius, Tauragę, Elektrėnus. Kruopš...

  • Pažaislio muzikos festivalyje – du išskirtiniai koncertai
    Pažaislio muzikos festivalyje – du išskirtiniai koncertai

    Artėjantį savaitgalį Pažaislio muzikos festivalis papuoš muzikinę Lietuvos padangę dviem neeiliniais koncertais. Pirmasis, atstovaujantis kamerinei muzikai, nuskambės liepos 13 d. jaukiajame Birštono kurhauze, o antrasis, pristatantis didi...

    1
Daugiau straipsnių