Suburti kolegas

Simboliška, kad keramikai pavasarį pasitinka paroda tarsi viltimi metus nugyventi kūrybingai, išsiskleisti, pražydinti savo mintis ir užmojus. Kita vertus, jau dešimtą kartą surengtas "Pavasaris" išties ne vienam keramikui buvo tarsi išpurenta dirva jo meniniam siekiui – dalyvaudamas šioje parodoje kūrėjas pasitikrindavo, išdrąsėdavo, vėliau rengė ir personalines parodas, įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą.

Taigi pirmasis "Pavasaris" buvo surengtas 2007 m. Tąkart pavasarį keramiškai pasitikti sumanė Lietuvos dailininkų sąjungos garbės narys keramikas Juris Berginis.

"2006 m. Vilniuje vyko 42-oji Ženevos tarptautinės keramikos akademijos (IAC), kuri nuo 2001 m. yra ir UNESCO partnerė kultūros srityje, asamblėjos suvažiavimas, – prisimena "Pavasario" kuratorius, IAC narys J.Berginis. – Ta proga Vilniaus "Arkos" galerijoje buvo surengta keramikos paroda. Tačiau joje atsiskleidė ir tai, kad lietuviai keramikai tarp savęs bendrauja mažai, kai kurie savo kūrinių parodyti nelabai ir turi galimybių, todėl ir kilo mintis kasmet suburti, pakviesti keramikus į bendrą parodą."

"Pavasarį" sumaniusius organizuoti J.Berginį ir Živilę Bardzilauskaitę vedė vien entuziazmas ir noras suburti keramikus į vieną parodą: kad ir patys menininkai susipažintų su kolegų kūrybiniais, technologiniais ieškojimais bei atradimais, ir žiūrovai pamatytų, kur link eina keramikos menas. Pasiskolinę šiek tiek lėšų iš Lietuvos dailininkų sąjungos, parodos organizatoriai išleido kuklų pirmosios parodos katalogą.

Vėliau vis solidesni katalogai lydėjo kitas "Pavasario" parodas. Katalogas yra labai svarbus parodoje dalyvaujančiam menininkui, nes tai jau rimtas dokumentas, solidus prisistatymas kuratoriui ir besidominčiajam menu. Deja, šįmet nei katalogui, nei jubiliejinei parodai organizuoti "Pavasario" sumanytojai lėšų negavo.

Augantis ir besiplečiantis

Vis besiplečiant "Pavasario" dalyvių skaičiui, 2009 m. paroda tapo tarptautinė, joje noriai dalyvavo keramikai iš Baltijos šalių, Amerikos, Švedijos, Rusijos. Šįmet joje dalyvauja 78 menininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Vokietijos, parodai pateikę po vieną individualia keramine raiška pasižymintį kūrinį.

"Kažkokios vienos temos nenurodome specialiai, – pastebi J.Berginis, – kad menininko neįkalintume reikalavimų spąstuose, kad jis atsiskleistų asmenine raiška, pagaliau, kad išvengtume pritempimų. Keramikas parodai pristato tai, ką šiuo metu turi geriausio, kuo gali prisistatyti kolegoms ir žiūrovams, taigi tėra jungianti plataus spektro idėja – pavasaris."

O kad idėja suvokiama itin plačiai, originaliai ir technologiškai savitai, galima pamatyti šiuo metu "Meno parko" galerijoje. Ir jei iš pradžių galva tiesiog apsisuka nuo įvairiausių, skirtingo braižo kūrėjų darbų, vėliau būtent tuo imi džiaugtis – vienoje vietoje atsiveria gausybė meninių ieškojimų, unikaliausių idėjinių sprendimų, nes kiekvienas parodoje eksponuojamas kūrinys – mažas didelis pasaulis, kuriame telpa ir pavasaris, ir dar daugiau.

Įdomu tai, kad patys keramikai, apžiūrinėdami kolegų kūrinius, neretai negalėjo įminti technologinių subtilybių, kraipė galvas, spėliojo, žavėjosi, vertino, lygino savo kūrinį su kitų darbais.

"Nuo pernai "Pavasario" dalyviai gali vertinti ir balsuoti už labiausiai patikusį kūrinį, – pastebi Ž.Bardzilauskaitė. – Vėliau daugiausia balsų surinkusiems keramikams įteiksime diplomus. Bet reikia pabrėžti, kad balsuoti gali tik parodoje dalyvaujantys menininkai, ne žiūrovai, nes norisi, kad patys profesionalai vertintų kolegas, jų pasiekimus."

Kad profesionalams įdomūs kontekstai, mados ir nauji vėjai, įrodė ir gausus jų dalyvavimas parodos atidaryme. Tačiau tai ir žiūrovų labai pamėgtas renginys – jų į atidarymo šventę susirinko per du šimtus.

Plati skalė

Taigi kokios šių dienų keramikos meno esminės tendencijos Lietuvoje ir Baltijos šalyse? Reikia ateiti į jubiliejinę tarptautinę parodą "Pavasaris" ir pamatyti. Akis paganyti į tradicinės raiškos kūrinius, sudėtingo redukcinio degimo darbus, skulptūrinius, iliuminuotus keramikos sprendimus, taip pat jungiamus su medijomis, piešiniu ir įvairiausiomis, stulbinančiomis ir įgyvendintomis idėjomis.

Keramikos menas intesyviai plečiasi, pateikia iššūkius, konceptualėja, bet drauge išlaiko pagarbą tradicijai: nuo keramikos mirties (Eglės Labanauskaitės-Steponavičės "Keramikmortas") ar jungimo su medijomis (Domilės Ragauskaitės "Hipnozė") iki tradicinės (Gražinos Bylienės "Nasturtai"), sudėtingos kristalinės glazūros (Algimanto Patamsio "Trijų vazų grupė"), nuo derinimo su metalu, medžiu švelnaus romantizmo (Loretos Šulgaitės-Kvietkauskienės "Pavasarinė nuotaika", Daivos Ložytės "Sugrįžo") iki skulptūrinės išraiškos (Neringos Arulienės "Dolmenai"), sudėtingos technikos (Konstancijos Dzimidavičienės "Žaliavalgis"), nuo poparto (Ainaras Rimicanas, Latvija) iki nusilenkimo močiutei (Dariaus Barčo "Jokios koncepcijos7, arba Paveikslėlis bobutei"), dievoieškos švaros ir minimalizmo (Giedrės Bardzilauskės "Mano Dievas ir mano viskas"), nuo keraminių, tapybiškų paveikslų (Dainos Vanagaitės "Mergaitė ir piliarožės"), subtilių, nostalgiškų apmąstymų (Juozo Adomonio "Gražios praeities reliktai") iki instaliacijų (Lilijos Olšauskienės ("Atodrėkis") iššūkių ar provokuojančių minčių (Žilvino Labanausko "Arabiškas performansas", Valdo Kurkliečio "Labirintas", Gvido Raudonio "Distiliacija").

"Meno parko" galerijoje solidi, didelės apimties ekspozicija išdėstyta per du aukštus, nestokoja šviesos (ypač trečiajame aukšte), kuri dar geriau atskleidžia kūrinius ir technologinius niuansus. "Malonu, kad šįmet "Pavasario" globėju tapo Sigitas Šliažas, – pasidžiaugė Ž.Bardzilauskaitė. – Tai įrodo, kad politikai nėra abejingi menui, o mums lieka viltis, kad esame reikalingi, kad "Pavasaris" bus ir kitąmet."

Kas? 10-oji Baltijos šalių šiuolaikinės keramikos paroda "Pavasaris 2016".

Kur? Galerijoje "Meno parkas".

Kada? Veikia iki gegužės 4 d.