IX fortas pulsavo rumunų menininkės ritmu

Lėtai judančių šokėjų – jaunų vyrų ir moterų – būrys ėmė sukti ratus aikštelėje priešais skulptoriaus Alfonso Vincento Ambraziūno monumentą holokausto aukoms, rankomis mušdami į krūtinę pulsuojančios širdies ritmu. Vėliau ratas tapo gyvąja žmonių grandine, ilgais sulėtintais judesiais, pusiau gulomis, pusiau šliaužte išsiraizgiusia aplink didžiules monumentą sudarančias betono skulptūras. Jokios muzikos, jokių papildomų garsų, tik lėtai slenkantys šokėjai, vėjas, lietus, autostrada ir vakariniu Kauno aplinkkeliu važiuojančių automobilių gausmas bei nuo atšiauraus oro ir vėjo susigūžusių žiūrovų tylių pokalbių nuotrupos. 

Norėjau, kad žmonės ne tik prisimintų, bet ir permąstytų tai, kas yra holokaustas, kodėl tai įvyko.

Šokėjų vora neskubėdama apeina monumento skulptūras ir ima į jas kopti. Paskui viskas kartojama nuo pradžių. Visa tai susilieja į bendrą įspūdį – abstraktų tūkstančių čia sušaudytų žydų vyrų, moterų ir vaikų priminimą. „Šokėjams turėtų būti šalta ir nepatogu taip judėti. Bet juk ir čia per karą suvarytų žydų niekas neklausė, ar jiems šilta, ar patogu“, – svarstė jauna pora.

Paskui šokėjus aplink skulptūras ėmė eiti ir žiūrovai. „Aš to ir siekiau – norėjau suburti šokėjus ir šį paminklą atgaivinti. Norėjau, kad žmonės ne tik prisimintų, bet ir permąstytų tai, kas yra holokaustas, kodėl tai įvyko. Prisiminti istoriją yra labai svarbu. Deja, šiais laikais, kai daugiausiai gyvenama tuo, kas vyksta dabar, šią minutę, kai net tai, kas vyko vakar, atrodo seniai, prisiminti daugiau kaip 70 metų senumo įvykius nėra lengva“, – pastebėjo A.Pirici.

Pasiteiravus, atšiaurus oras padėjo ar trukdė perteikti holokausto aukoms atminti skirto pasirodymo idėjas, A.Pirici atsakė, kad ji mieliau būtų pasirinkusi saulę nei debesis, lietų ir vėją. „Jei šviestų saulė, tai įneštų vilties. Nors, tiesa, niūrus dangus labiau primena dramatiškus čia vykusius įvykius. Tačiau šiam didžiuliam monumentui ir taip užtenka dramatizmo, ir aš labai nenorėčiau perspausti“, – sakė režisierė.

Projektui „Pulsas“ režisierė A.Pirici subūrė apie pusšimtį Lietuvos ir čia reziduojančių kitų šalių šokėjų. „Turėjome vos pora dienų repeticijų. Taip, tai nedaug, bet dėl COVID-19 situacijos negalėjau atvykti anksčiau ir pradėti darbą“, – sakė rumunų menininkė, dažniausiai kurianti ne tėvynėje.

Prie A.Pirici režisuoto choreografinio projekto „Pulsas“ gimimo prisidėjo kuratorius Valentinas Klimašauskas, Kauno menininkų namai, Kauno IX forto muziejus ir projektų erdvė „Swallow“.