Istorijų festivalis pradėtas išskirtine paroda

Giminės istorija

Parodos atidarymas prasidėjo E.Levino centro kieme, kur yra ekspozicijos pradžia. Čia – vienas kūrinių. Vazone pasodintas lietuviškas beržas, ant kurio šakų – daugybė kaspinų su išsiuvinėtais autorės giminės moterų vardais.

Medis asocijuojasi su šaknimis, kilme. Vardai – tik moteriški, nes daug sunkiau istorijos vingiuose atkapstyti moterų geneologinius ryšius nei vyrų (jos dažniausiai perima sutuoktinių pavardes).

Su Kaunu ir Lietuva prancūzų fotografę, gyvenančią ir dirbančią JAV, sieja jos giminės istorija. Parodoje pristatomi įvairia technika atlikti meniniai pastarųjų metų projektai, kuriuose autorė pasitelkdama archyvinę medžiagą, savo šeimos narių prisiminimus bei pasakojimus, meninėmis priemonėmis rašo kelių skirtingų savo giminės kartų biografiją. Paroda kartu atskleidžia ne tik vienos giminės, bet ir Kauno, Lietuvos litvakų ir apskritai Lietuvos istoriją.

Paroda – apie atmintį ir poetišką jos prigimtį bei trapumą. Autorė kviečia prisidėti ir visus norinčius – ant prie jau minėto beržo esančių akmenėlių užrašyti savo artimųjų vardus, retkarčiais palaistyti šį beržą. Projektas „Kelionė“ pradėtas plėtoti prieš trejus metus Kauno fotografijos galerijoje.

Vyčio Šulinsko nuotr.

Tyrinėjo trejus metus

Parodos kuratoriai nurodo, kad lietuviškomis savo šaknimis ir žydišku paveldu M.Destot pradėjo domėtis prieš dvidešimt metų, pirmą kartą apsilankiusi mūsų šalyje.

„Savo portretų, šokio ir kraštovaizdžio fotografijos serijose tiria laiko cikliškumą, jo tėkmę ir mūsų paliekamus pėdsakus“, – apibūdinama autorė, kurios darbai ne kartą apdovanoti ir eksponuojami daugybėje institucijų ir festivalių Europoje ir JAV.

Paroda veiks iki rugpjūčio 25 d. trečiadieniais ir ketvirtadieniais 11–17 val. Parodos lankymas nemokamas.

Parodos atidaryme sutikta projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ (KEKS) vadovė Virginija Vitkienė pasakojo, kad paroda ne atsitiktinai pasirinkta Istorijų festivalio atidarymui.

„Menininkė trejus metus tyrinėjo įvairius archyvus, savo giminės, istorijos išblaškytos po visą Europą, ieškojo šaknų, likusių Lietuvoje. Šis projektas – jos asmeninė kelionė, pasitarnavusi ir kaip galimybė susipažinti su giminaitėmis, kurių iki šiol nepažinojo. Jos protėviai iš Lietuvos išvyko apie 1860-uosius. Per vienos giminės istoriją galima daug sužinoti apskritai apie litvakų likimus“, – kvietė į parodą V.Vitkienė.

Vyčio Šulinsko nuotr.

Baigiasi M.Abramovič paroda

V.Vitkienė atkreipė dėmesį, kad toje pačioje V.Putvinskio g. (Nacionaliniame M.K.Čiurlionio muziejuje) veikia ir žymiojo Viljamo Kentridžo paroda, taip pat įtraukta į KEKS programą. Šio menininko protėviai taip pat yra iš Lietuvos. Jie į Pietų Afriką išvyko XIX a. pabaigoje. Likę giminės žuvo. „Per tokias parodas galime pamatyti, kiek daug žmonija, šalis, miestas netenka dėl genocido, persekiojimo, atstūmimo, išskyrimo“, – vardijo KEKS vadovė.

Taip pat ji priminė, kad už dviejų savaičių (liepos 31 d.) baigiasi meno pasaulio ikonos, performanso menininkės Marinos Abramovič paroda „Būties atmintis“, veikianti Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus Kauno paveikslų galerijoje. Vertėtų suskubti, jeigu vis dar atidėliojote vizitą.

Vadovė sakė, kad labai jaučiasi KEKS įtaka Lietuvos menininkų bendruomenei ir kultūriniam gyvenimui – dėl paskatinto tarpusavio bendradarbiavimo gimė ir yra sėkmingai vystomi, įgyvendinami labai įdomūs įtraukiantys projektai.

Istorijų festivalis jungia istorijų pasakotojus: muziejininkus, teatralus, menininkus, pavienius istorijos entuziastus, profesionalius pasakotojus („storitelerius“), vietos bendruomenių aktyvistus ir kitus. Juo siekiama priminti daugiatautę Kauno ir jo apylinkių atmintį, stiprinti dialogą tarp skirtingų bendruomenių, skatinti pasididžiavimą vieta, kurioje gyvename, o kartu – kalbėti šiuolaikiniam europiečiui aktualiomis temomis, tą daryti netikėtose, primirštose vietose.