- Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusią savaitę pasiekusi žinia apie dailininkės ir poetės, išvykusios iš Lietuvos baigiantis Antrajam pasauliniam karui ir gyvenusios Berlyne, bet atsidavusios gimtajai šaliai, legendinę „Berliner Malerpoeten“ grupę subūrusios Aldonos Gustas mirtį negalėjo nesujaudinti. Nuolatos talentingų, įdomių, charizmatiškų žmonių supama, bendrauti mėgusi kūrėja, išeidama Anapilin, savo draugų, kolegų, kūrybos gerbėjų širdyse paliko ilgesį.
Su A. Gustas artimą ryšį palaikė, daugybę jos kūrinių (eskizų, piešinių, pastelių, akvarelių), kurie saugomi Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje ir „Aukso pjūvio“ galerijoje, ir asmeninio archyvo fotografijų Lietuvai dovanojo prof. Raminta Lampsatytė. Tarp Vilniaus, Vienos ir Berlyno gyvenanti pianistė, mokslininkė atsisveikinimui su menininke pažymėti rengia koncertą.
„Aldonai buvau pažadėjusi, kad koncertuosiu kiekvienoje jos parodoje, ir šio pažado visada laikiausi. Todėl atsisveikinti su po mano mamos mirties antrąja mama man tapusia Aldona nusprendžiau surengdama koncertą", – sako penkis dešimtmečius menininkę pažinojusi prof. R. Lampsatytė.
Paskutinė A. Gustas valia – būti sudegintai su geriausiu paveikslu iš serijos „Plaukiančios moterys“.
Su A. Gustas Vokietijoje gyvenusi muzikė susipažino dar būdama studentė. Abi nepraleisdavo Berlyne vykusių lietuvių bendruomenės susirinkimų.
„Į susirinkimus Aldona visad ateidavo su vyru Georgu Holmstenu. Mes kalbėdavomės apie muziką, meną. Rodžiau jai savo aliejinėmis pastelėmis kurtus darbus, o ji man sakydavo, kas gerai, o ką reikėtų pataisyti. Ji motyvuodavo mane kurti kasdien“, – brangiais prisiminimais dalijasi pianistė.
Pašnekovė neslėpė liūdesio, kad apie A. Gustas mirtį sužinojo iš „Aukso pjūvio“ galerijos vadovės Lolitos Vyžintienės, nes, likus keleriems metams iki menininkės mirties, jau nebegalėjo su ja bendrauti.
„Žinia mane sukrėtė, pajaučiau begalinį skausmą dėl to, kad negalėjau su Aldona atsisveikinti. Nuo pat pandemijos pradžios lankyti ją, tuo metu jau buvusią Berlyno Kroicbergo senelių slaugos namuose, uždraudė Aldoną nuo artimų žmonių atskyręs galerininkas Johnas Coltonas. Ji neturėjo telefono, todėl nebuvo įmanoma su ja susisiekti. Iki to laiko lankydavau Aldoną du kartus per savaitę", – pasakojo prof. R. Lampsatytė.
Ji sako pastebėjusi, kaip progresuoja A. Gustas demencija. „Mes atradome metodą, kuris padėdavo jai atgauti pusiausvyrą. Nešdavau jai geriausio popieriaus, jos mėgstamų spalvų – baltos, juodos, raudonos – pieštukų, kreidelių ir ji piešdavo. Piešdavo įdomiai, energingai, aistringai, nors jau kalbėjo nerišliai, dažnai kartodavosi", – pasakoja pianistė.
Per trejus metus, kai dar galėjo lankyti menininkę, ši sukūrė nemažai darbų, kurie dabar yra Lietuvoje. Kauno rajono muziejaus vadovo Zigmo Kalesinsko iniciatyva buvo išleisti šių darbų katalogai.
Paklausta, koks ryškiausias prisiminimas yra išlikęs apie A. Gustas, prof. R. Lampsatytė nedvejodama atsako: jos jausmingumas.
„Aldona mylėjo ir vyrus, ir moteris. Ją supančią aplinką ji suvokė sensualiai. Ji drįso kalbėti apie erotiką ir sudarė moterų poečių erotinių eilėraščių antologiją, kurią išleido viena didžiausių leidyklų Vokietijoje. Aldona visą gyvenimą kovojo už moterų teises, už moteris poetes, už Lietuvą. Tokios kitos, kaip ji, nebuvo, nėra ir nebus“, – pabrėžia pianistė.
Paskutinė A. Gustas valia – būti sudegintai su geriausiu paveikslu iš serijos „Plaukiančios moterys“. Vanduo menininkės kūryboje buvo labai svarbus. Jis simbolizavo judėjimą ir lengvumą, juntamą tiek A. Gustas eskizuose, piešiniuose, paveiksluose, tiek poezijoje.
Kūrinys nebuvo eksponuotas jokioje parodoje, menininkė jį labai saugojo. „Nežinau, ar jos paskutinė valia bus išpildyta. Net nežinau, kada ji bus kremuota“, – apgailestauja prof. R. Lampsatytė.
Gruodžio 18 d. 15 val. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje vyksiantis koncertas – ne tik prof. R. Lampsatytei, kurią menininkė vadino savo dukra, bet ir A. Gustas kūrybos gerbėjams bus galimybė su pagarba ir meile išlydėti menininkę, plaukiančią į Amžinybę.
Koncerte skambės mėgstamiausių A. Gustas kompozitorių kūriniai – Gunterio Mahlerio dainos, Giacomo Puccinio „Atsisveikinimas“, Wolfgango Amadeus Mozarto „Sarastro palaiminimas“, Felikso Bajoro „Rauda“, Tomo Juzeliūno „Elegija“, lietuvių ir vokiečių kalbomis bus skaitoma kūrėjos poezija. Koncerte kūrinius atliks prof. R. Lampsatytė (fortepijonas) ir operos solistas, kompozitorius, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas Jonas Sakalauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Namai, kuriuose gyvena mūzos
„Kūryba yra laisvės erdvė“, – sako menininkė Lina Beržanskytė-Trembo. Laisvė būti ir jausti, kalbėti atvirai, nesiteisinti, nelaukti pritarimo. Laisva kūryba – tai ir drąsa, ir pažeidžiamumas. Tai tikrumas, kuris naikina ri...
-
Striogos bronzos džiazas1
Tado Ivanausko Obelynės sodyba-memorialinis muziejus kviečia pasigrožėti nauja Nacionalinės premijos laureato skulptoriaus Leono Striogos (1930–2022) skulptūrų paroda „Striogos bronzos džiazas“. ...
-
Parko muzika skambės nuo Kauno iki Palangos
Nuo 2018 metų koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ inicijuoti vasaros koncertai „Parko muzika“ ir šiemet kvies kauniečius ir svečius pramogauti žaliose erdvėse. Penkiolika „Parko muzika“ renginių, kuriuose ska...
-
Kaune atsisveikinta su aktore D. Rudokaite2
Nacionalinį Kauno dramos teatrą sekmadienį gaubė gedulo tyla. Paskutinį „sudie“ tarti aktorei Daivai Rudokaitei čia rinkosi ją pažinoję žmonės, tarpe kurių – nemažai žinomų vardų. ...
-
Kaunas Santakoje vis dar švenčia 615-ąjį gimtadienį17
Kauniečiai ir Kauno miesto svečiai šeštadienio vakarą Kauno gimtadienį šventę koncerte Nemuno ir Neries santakos parke, sekmadienį popiet ir toliau kviečiami mėgautis šventiniais renginiais Santakoje. ...
-
Kaune vainikuotas „Poezijos pavasario“ laureatas3
Penktadienį Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejaus kiemelyje, vainikuotas 2023-iųjų „Poezijos pavasario“ / Maironio premijos laureatas poetas, dramaturgas, vertėjas, Julius Keleras. ...
-
Spektaklyje „Avinai“ – biografiniai motyvai ir savo šaknų paieškos
Kaip dažnai jaučiamės it avinai, sekantys piemens nurodymus ir neturintys valios? Kada, gimę laisvoje visuomenėje, išties įgyjame pasirinkimo laisvę? Prigimtinius ryšius nagrinėjanti režisieriaus Justo Tertelio ir dramaturgo Raimondo Kle...
-
Į „Maneskin“ koncertą Rygoje traukė ir lietuviai: grupė įrodė nesanti vienadienė žvaigždė4
Pusnuogė bosistė, Damiano flirtas su publika ir stulbinantis šou – roko grupė „Maneskin“ šėlo Mežaparko estradoje. Ryga, ačiū už svetingumą! ...
-
Cirko režisierius R. Magro apie aitvarų magiją Zapyškyje: viskas prasidėjo nuo lietuvių mitologijos
Šiomis dienomis peizažas šalia senosios gotikinės Zapyškio bažnyčios ėmė radikaliai keistis – pievoje atsirado aštuonių metrų aukščio trapecija, pradėjo ryškėti apvalios cirko aikštės kontūrai...
-
Parodoje Kaune – iš lėto ryškėjantis amžinybės vaizdas
Svarbiausi įvykiai gyvenime įvyksta netikėtai. Neįmanoma jų suplanuoti, jiems pasiruošti. Individuali kiekvieno reakcija į juos lemia tai, kaip įvykiai daro įtaką ar net pakeičia gyvenimą. Toks įvykis kaip artimojo, bičiulio, kolegos netekt...