– Gimėte ir augote Kaune. Kokie ryškiausi prisiminimai išlikę iš to meto Kauno?

– Gimiau ir augau Kalniečiuose, viename iš miegamųjų miesto mikrorajonų, tad vaikystės prisiminimai, ko gero, apsiriboja mano ir gretimu kiemu tuometėje P.Lukšio gatvėje, kur mama dar leisdavo nuklysti. Galima sakyti, kad beveik visa mano vaikystė ir prabėgo tarp tų betoninių kaladėlių. Ten, būdami vaikai, pasitelkdami fantaziją, atradome viską, ko mums tada reikėjo.

Žinoma, gyvenimas blokinėje kaimynystėje dešimtajame dešimtmetyje turėjo savo niuansų, kaip ir bet kokiame kitame mikrorajone. Buvo ir paaukotų mobiliųjų telefonų, ir atimtų monetų, tačiau į visa tai žvelgėme kaip į visiškai normalią ir labai įdomią patirtį.

Dabar, praėjus tiek metų, aš nuolat su tam tikra nostalgija grįžtu į Kalniečius, kur vis dar gyvena mano tėvai. Man šis rajonas atrodo patrauklus, netgi turintis kažkokią savitą estetiką, labai įdomus žvelgiant fotografo žvilgsniu.

– Ką jums reiškia Kaunas?

– Kaunas suformavo labai didelę mano asmenybės dalį. Niekad negalėčiau jo vertinti tik kaip gyvenamosios teritorijos. Nuo to laiko, kai man atsivėrė visas Senamiestis, kai pradėjau dalyvauti miesto bendruomenės gyvenime, Kaunas man tapo labai gilus, labai platus.

Pradedant nuo industrinių, pramoninių rajonų – iki miesto parkų, Senamiesčio, santūriojo modernizmo gatvelių, inteligentijos, akademinės bendruomenės – šis miestas yra itin įvairialypis. Tuo jis man ir įdomus. Niekada nenorėjau palikti Kauno.

– Kauniečiai yra žmonės, apie kuriuos yra be galo daug stereotipų. O ką jūs manote apie kauniečius?

– Mano manymu, miesto apibūdinti epitetais ar siauromis charakteristikomis tiesiog negalima. Pripažįstu, kad tikras kaunietis yra ir arogantiškas, ir agresyvus, tačiau kartu labai išsilavinęs, itin kosmopolitiškas žmogus. Kauniečiai yra labai patriotiški ir kultūringi. Į kauniečio sąvoką man telpa tiek gerosios, tiek blogosios savybės, ir be tos šiurkščiosios pusės tiesiog nebūtų šio miesto išskirtinumo. Čia yra labai daug žavesio.

Be abejo, vis dar susiduriu su tuo, kad Kaunas vertinamas remiantis gūdaus sovietmečio ar pirmųjų nepriklausomybės metų požiūriu, tad ir kauniečiui lipdoma treninguoto asmens etiketė. Vis dar taip manančiuosius labai noriu pakviesti į Kauną pasivaikščioti po Žaliakalnį ar Laisvės alėją ir iš naujo įvertinti kauniečio įvaizdį!

– Ar Kaunas patrauklus menininkams?

– Kai aš, mokydamasis vyresnėse klasėse, o vėliau ir studijuodamas VDU menų fakultete, patekau į tą kultūringąją Kauno menininkų bendruomenę, suvokiau, kad ji labai išskirtinė. Kauno meno grynuolis yra švelniai nugludintas, bendruomenė nėra didelė, labiau kompaktiška – ją gali nesunkiai atrasti. O kadangi Kaune yra daug akademinių įstaigų, universitetų – kartu ji yra ir akademiška, aristokratiška. Būti menininku Kaune – ypač įdomu. Čia labai daug dar neatrastų klodų ir galimybių veikti. Kauniečiai yra labai smalsūs ir išsilavinę, tad menininkas jaučiasi priimtas, įvertintas ir yra nuolat palaikomas.

– Kaunas pretenduoja tapti Europos kultūros sostine. Kokias miesto stipriąsias puses įžvelgiate?

– Be abejo, pirmiausia – miesto praeitis, kuri gyva šiandien, – tarpukaris. Mūsų tautinio formavimosi, aristokratijos pradžia. Antra, akademinė bendruomenė ir universitetų gausa. Na ir galiausiai – Kauno geografija. Tai išskirtinėje, pagoniškoje šventoje vietoje, dviejų upių santakoje, įsikūręs miestas.

Projektas "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" čia užgimė tikrai neatsitiktinai ir tai visai manęs nenustebino. Manau, kad, įgyvendinus šį projektą, Kaunas pakils į dar aukštesnį kultūrinį lygį, kuris bus matomas ne tik kauniečiams, bet ir miesto svečiams. Taip pat manau, kad Kaunas labai sustiprės akademiškai. Studijos Kaune jau greitai taps prestižo reikalu.

Kaunas tiesiog nusipelno būti labiau atskleistas. Neabejoju, kad miestas ir jo gyventojai žino savo kursą, kuriuo juda ir judės toliau, tačiau kauniečiams reikėtų nebūti savanaudiškiems ir tuo, ką turi gražiausio, pasidalyti su kitais.

– Kokių pokyčių pastebite Kaune?

– Regiu Kauną kaip labai gyvą miestą. Pastaruoju metu itin daug keliauju ir kas kartą grįžęs čia daug ką pastebiu. Ne tik vizualių dalykų, tokių kaip sutvarkytos gatvės ar iškilę nauji pastatai, bet ir žmonių bendruomenes, jų nuveiktus darbus, čia gimusias naujas iniciatyvas ir tai, kaip nuoširdžiai bei atvirai jas palaiko miestiečiai.

– Ko palinkėtumėte miestui?

– Kadangi esu fotografas, labai tikiuosi, kad Lietuvos reportažinės, dokumentinės fotografijos centras sugrįš į Kauną. Galbūt netgi ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono. Tikiu, kad Kaunas ilgainiui įgaus kritinį svorį šalies kultūros kontekste dėl čia veikiančių įstaigų, menininkų bendruomenių, galerijų, teatrų ir, žvelgiant visos Europos mastu, pritrauks žmonių, įvairiai praturtinančių miestą.

Regiu Kauną kaip itin kosmopolitišką miestą, kuriame be galo daug tautybių, tačiau kartu – lietuvišką – svetingąja savo prasme.