„ConTempo“ žvaigždės Obelynėje trynė realybės ir fikcijos ribas

Barselonoje įsikūręs tarpdisciplininis projektas „El Conde de Torrefiel“, vadovaujamas šveicarės Tanyos Beyeler ir ispano Pablo Gisberto, publikai pateikė savo darbą „Ultraficción nr. 1/Fracciones de tiempo“.

Kūrinys tapo ryškiausiu šių metų festivalio akcentu.

Temstant, būrys žiūrovų rinkosi į laukymę tarp didžiulių medžių. Į garsų ir literatūros kelionę vedė didžiuliame ekrane rodomas tekstas, vaizduotę žadinantys garsai ir… avys.

Leidžiantis saulei, erdvei užsipildant naktinio dangaus peizažu, skambant svirplių giesmėms, virš galvos skraidant šikšnosparniams, žiūrovai pasinėrė į skirtingas istorijas, vykstančias tuo pačiu metu skirtingose vietose. Šios istorijos – tai tuoj sudušiančio lėktuvo skrydžio momentai, grupės pabėgėlių iš Libijos Afrikoje kelionė jūra viliantis pasiekti Italiją, T. Ivanausko sodyboje vykstantis trankus vakarėlis ir netikėtumai jame – trynė realybės ir fikcijos ribas.

Netikėtumo momentą sukūrė tarsi iš miško glūdumos išnirusios tikros avys, ganomos piemens ir borderkolių veislės šunų. Juos ir avis iš savo ūkio atsivežė ūkininkė, ganymo teisėja ir šunų dresūros mokytoja Audronė Naruševičė, pasirodyme atlikusi piemens vaidmenį – avis ir šunis sekti paskui raginusi specialia švilpyne.

Ši spektaklio dalis, pasak festivalio prodiuserės Klaudijos Aleksandravičiūtės, anksčiau buvo rodoma su ispaniškomis avimis ir ispanų piemeniu, tačiau mūsų šalyje projekto autoriai nusprendė pasinaudoti unikalia galimybe, nes A. Naruševičė yra vienintelė tokia trenerė Baltijos šalyse. Kalbinti žiūrovai teigė, kad pasirodymas paliko įspūdį tiek dėl savo kūrybiškumo, tiek dėl išskirtinės vietos bei sugebėjimo trumpam ištrinti realybės ir fikcijos ribas.

„ConTempo“ gerbėja Elzė pasakojo kasmet apsilankanti keliuose šio festivalio renginiuose.

Pašnekovė neslėpė, kad „Ultraficción nr. 1 /Fracciones de tiempo“ jai patiko labiausiai iš visų matytų „ConTempo“ pasirodymų.

„Pasakojamoje istorijoje buvo minimi šalia esantys Nemuno šlaitai, miškas, restoranas, ir žiūrovai tarsi labiau galėjo jaustis pasakojamos istorijos dalimi, laukti kažko nenuspėjamo.“

Žiūrovė Daiva prisipažino: „Eidama į šį renginį, nežinojau, ko tikėtis, nes bilietus į jį nupirko vyras. Man labai patiko. Jei viskam pasibaigus žmonės neskubėjo stotis ir skirstytis, reiškia, kad reginys paliko gilų įspūdį.“

„Paliko įspūdį, kad viskas vyko išskirtinėje vietoje gamtoje. Tiesa, tikėjausi, kad avys bus labiau įtrauktos į šį pasirodymą“, – dalinosi pašnekovas Jonas.

Kaunietė Jurgita Vizbarė, į Obelynę atvykusi su draugais, akcentavo, kad ją sužavėjo filosofinis santykis su tikrove, kuris atsispindėjo tekste: „Dabar, kai žmonės daug mažiau skaito, visi tik „skrolina“ arba žiūri video, čia žiūrovai buvo priversti susikoncentruoti į tekstą. Tekstas privertė būti „čia ir dabar“, negalėjai praleisti nei žodžio, kad nepamestum minties, kas čia vyksta. Tekstas, kuriame fiksuojama kiekviena gyvenimo sekundė, detalė.“

Pašnekovei paliko įspūdį ir teksto ar net viso renginio santykis su realybe.

„Tikra vieta, kur buvome, nes pasakojamoje istorijoje buvo minimi šalia esantys Nemuno šlaitai, miškas, restoranas, ir žiūrovai tarsi labiau galėjo jaustis pasakojamos istorijos dalimi, laukti kažko nenuspėjamo.

Įdomu būtų išgirsti autorių idėją dėl avių pasirodymo. Nes čia turbūt galimos įvairios interpretacijos. Gal mintis ta, kad žmonės yra kaip avys, vedamos piemens, ir pamąstykim, kas mus visus veda per gyvenimą... Bet šio pasirodymo avys nėjo visur, kur vedamos. Nėjo ten, kur tarsi turėjo praeiti. Tai sukėlė minčių: gal ir gerai, kad jos ne tokios kvailos, kad bijotų, bet vis tiek eitų“, – šyptelėjo J. Vizbarė.

Tačiau, festivalio organizatorių teigimu, pasirodymo metu viskas vyko pagal planą: avys nebuvo išsigandusios ar pasibaidžiusios, jos klausė specialių komandų. Organizatoriai pabrėžė, kad iš šio spektaklio vadinamojo „treilerio“ galbūt galėjo susidaryti įspūdis, kad renginio metu bus kaip specialiame zoologijos sode, kur galima gyvūnus paliesti ir kartu nusifotografuoti. Tačiau iš tiesų renginio tikslas ne toks.

„Avys yra gyvūnai, tad natūralu, kad įvairiai reaguoja prie skirtingos aplinkos, žmonių. Tai buvo pirmas toks kultūrinis projektas, prie kurio profesionali ganytoja Audronė kartu su avimis ir šunimis dirbo. Tai skiriasi nuo jos treniruočių, kurios vyksta su 3-5 žmonėmis. Avys klausė ganytojos, tiesiog buvo daug žmonių, ir natūralu, kad avys tą taip pat jautė. Tokie spektakliai yra kaip gyvas organizmas, kurio nesurežisuosi ir kuris niekuomet nebus toks pat kaip anksčiau matytas. Tuo tikriausiai tokie projektai ir yra unikalūs ir nepakartojami“, – sakė „ConTempo“ komunikacijos vadovė Agnė Pinigienė.

K. Aleksandravičiūtė neslėpė, kad projektas „El Conde de Torrefiel“ – didžiausia žvaigždė šeštus metus skaičiuojančio „ConTempo“ festivalio istorijoje, o jų pasirodymas reikalavo ilgo specialaus pasiruošimo.

„Tai didžiausias darbas savo apimtimi ir techniniu išpildymu. Vien pasiruošimas jam Lietuvoje truko penkias dienas. Tai gana daug finansinių ir laiko resursų kainuojantis projektas.

Šis ispanų trupės pasirodymas yra vienintelis, vykstantis lauke – kiti yra skirti vidaus erdvėms. Trupės darbai rodomi tokiose vietose kaip Venecijos bienalė ir Santarcangelo festivalis, o tai įrodo, kad kaip scenos ir tarpdisciplininio meno atstovai jie yra tikrai ryškūs, mes džiaugiamės, kad jie pasirinko ir mūsų festivalį“, – teigė prodiuserė.

„ConTempo“ vadovė Gintarė Masteikaitė po pirmojo „Ultraficción nr. 1 /Fracciones de tiempo“ pasirodymo feisbuke pasidalino: „Naktinė žinutė po spektaklio, kurį turėtų pamatyti visi vienaip ar kitaip su kultūra (ir ne tik) susiję žmonės. Tai, kas vyko šiandien naktį Tado Ivanausko Obelynės sodyboje, sunku įžodinti, reikia patirti ir perskaityti. Ispanų trupės El Conde de Torrefiel spektaklyje (...) turėtume matyti visus LT režisierius, dramaturgus ir scenografus. Žinau, kad taip nebus, o gaila... Nes tai, kas vyksta šį savaitgalį Kaune „ConTempo“ festivalio metu yra aukščiausio lygio kultūros pavyzdys. „...ribota vaizduotė veda į smurtą“, – su šia mintimi eisiu miegoti ir su ja atsikelsiu, tikiu kad tai bus vienas iš sakinių, kurį dar ilgai naudosiu kalbant apie kultūros svarbą mūsų visų gyvenimuose.“

Šį vakarą, 21:30 val., Obelynėje vyks paskutinis, trečiasis, projekto „El Conde de Torrefiel“ pasirodymas.