Buitiniai objektai žaidimų lauke

Šešiolika menininkų dviejose ekspozicijų erdvėse pateikė monologų konstruktus, tikėdamiesi, kad iš parodinių erdvių jie išeis virtę dialogais.

Ryšių (per)formavimas

Objekto ir jį stebinčios publikos santykį galima pavadinti netiesioginiais ryšiais – jie atsiranda net fiziškai nebūnant objekto lokacijos teritorijoje. Kokie jie bus – ilgalaikiai ar trumpalaikiai – lemia objekto perskaitomumo, įtaigumo, publikos intelekto, patirčių įvairiapusiškumo ir kt. faktoriai, tačiau per skirtingus būvius pereinantys ryšiai – akivaizdūs.

Parodoje dalyvaujantys autoriai žiūrovams sudaro sąlygas pakeisti įprastų buities daiktų (veidrodžių, plieninių dėžių, purškiamų dažų flakonų, kėdžių, kamuolių ir kt.), kurių gausu kasdienybėje, funkcijas ir atnaujinti nusistovėjusius ryšius.

Baimės panaudojimas

Kad ir kaip norėtųsi pasinaudoti kūrinių aprašais kaip sufleriais, geriau to nė nedaryti ir išlaisvinti erdvę atsargiems, tačiau smalsiems žvilgsniams, sukimbantiems su lėtais, prie paskirų objektų artėjančiais žingsniais. Atsargumas, vaikštant po ekspozicijas kyla ne iš nežinojimo – jį pakursto savisaugos jausmas.

Žvelgiant į Džiugo Šukio ("(Ne)griūvantis") vertikaliai sudėliotus, lubas remiančius, plieninius, rūdimis apėjusius kubus, apima mažytė panika: kas būtų, jei sunkiasvoriai kubai griūtų? Mato Janušonio ("Pulsas") objektas – veidrodis, tačiau kitoks. Įprastinį, statišką vaizdo atspindį pakeičiantis į dinamišką, pulsuojantį vaizdinį. Danas Aleksa ("Autoportretas") parodoje pats tampa eksponatu – embriono poza sustingęs vyro kūnas, įkalintas prekybos centro vežimėlyje – momentas parodoje pasijusti išalkusiu egzistencinės maitos, kuri bejėge poza susirangiusi tarp (įsivaizduojamo) vežimėlio turinio.

Slėpynės buvusiame laike

Po tokio įspūdžio norisi saugiai pasislėpti. Dalius Drėgva ("Sava erdvė") pasiūlė vietą, kurioje galima atsiriboti, pabūti su savimi, tačiau įspėja: "Laikui bėgant saugantis šarvas tampa našta." O Vėjas Aliukas ("Burbulas") į slegiančias, pabodusias, fiziškai ir emociškai pergrūstas erdves įspraudžia milžinišką, juodą, pripučiamą burbulą, kurio sprogimas priverčia apleisti asmeniniu simboliu tapusią erdvę, o tai – paskata atrasti naujas vietas, kurios gali būti iš tikrųjų stebuklingos.

Tai įrodo Yukari Nakamichi objektas "Secret Hide – Out – Swimming Pool", pro kurį žvelgiant aplankoma autoriaus vaikystės vieta, apgyvendinta istorijomis apie rūsyje gyvenančias fėjas. Vaikystės atmintį materializuoja ir Andrejus Polukordas ("Knyga"), vaikiškų žaidimų erdvę dengusią medžiagą (žolę) panaudodamas simboliškai knygai sukurti.

Griežtos pasakos

Pasakų tema artima Dariui Rakauskui ("Utopija"). Tačiau menininkas jas atranda realybėje, nukreipdamas savo žvilgsnį į biurokratines sistemas, grįstas kuo tikriausiais hierarchijos principais. Šia tema replikuoja ir Alvydas Urbietis ("Replika") – agresiją, kylančią siekiant titulų, pastebimą viešojoje erdvėje ir pasireiškiančią įvairiomis formomis, jis sudaiktina paversdamas naikinimo įrankiu.

Pasaulis dualus. Į jo tamsumas prasiskverbia šviesa. Apie tai primena menininko Morfai kūrinys "Akis", užsimenantis apie visa stebinčią Dievo akį.

Abi ekspozicijas apibendrina dueto "Legal (Art) Lovers" (Gretos Grendaitės ir Tomo Vosyliaus) darbas "Tarpininkai", kuriuo autoriai atkreipia publikos dėmesį "buities daiktų parodėjimo" tendenciją, kuri atsiskleidžia ir šioje parodoje. Buitiškas objektas transformuojamas į laidininką, perkeliantį publiką į menininko veikimo teritoriją, tampančią žaidimo lauku ar, kaip įvardija "Legal (Art) Lovers", – dovana, be jokių teorinių įpakavimų.

Kas? Paroda "MIND THE OBJECT 3".

Kur? "POST" galerija, projektų erdvėje "Kabinetas".

Kada? veikia iki sausio 14 d.