Atpildas už sunkias repeticijas – harmoningas choro skambėjimas

Garsios muzikų Beinarių šeimos atžala kelią į muzikos pasaulį pradėjo nuo smuiko. Studijuodama Kauno Juozo Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje pradėjo domėtis ir chorine muzika, dirigavimu. Vėliau šią kryptį ji tęsė Lietuvos muzikos akademijoje Kauno fakultete pas doc. Romaldą Misiukevičių, tuo metu buvusį KTU akademinio choro „Jaunystė“ vadovą.

„1994 m. rudenį perėmiau iš jo atsakingą darbą perduoti jaunajai kartai visa tai, ką davė akademijos pedagogai ir šeima. Sakyčiau, kad viskas prasidėjo nuo tvirtų ir gilių šeimos tradicijų, kurios išaugo į chorvedės darbą“, – teigia D. Beinarytė.

Tuo metu choro „Jaunystė“ meno vadovę įkvėpė daugybė veiksnių, bet pats svarbiausias – didelė meilė muzikai ir noras puoselėti ir perduoti kultūrinį paveldą. Ji įsitikinusi, kad muzika – ne profesija, bet gyvenimo būdas, sujungiantis žmones, kuriantis ypatingą ryšį ir suteikiantis galimybę perteikti emocijas, kurios kitaip liktų neišreikštos.

D. Beinarytė tiki, kad šiais metais gauti apdovanojimai už nuopelnus Lietuvos menui ir kultūrai – ją supančių bendraminčių ir KTU akademinio choro „Jaunystė“ sunkaus darbo, pastangų ir atsidavimo atspindys.

„Šie apdovanojimai – ne tik didelė garbė, bet ir labai svarbus pripažinimas už daugelio metų darbą chorinės muzikos srityje. Tai svarbus įrodymas, kad indėlis į kultūrą ir tautinės tapatybės puoselėjimą yra svarbus ir vertingas plačiajai visuomenei“, – teigia ji.

Organizatorių nuotr.

Sužinojusi apie apdovanojimų gausą D. Beinarytė pirmiausia pagalvoja apie atsakomybę – kaip svarbu save atiduoti kitiems, kad jie tavimi tikėtų, pasitikėtų ir eitų kartu įgyvendinant idėjas.

„Bėgant metams požiūris keitėsi, gal, tiksliau, evoliucionavo, siekiant išlaikyti aukštą meninį lygį ir pritaikyti choro veiklą prie kintančių kultūrinių ir akademinių reikalavimų. Žinoma, didelės įtakos turėjo ir technologijų pažanga muzikos srityje, diktuojanti vis naujus meninius iššūkius“, – kalba D. Beinarytė.

Akademinio choro meno vadovei svarbiausia, kad muzika, turėdama gilią prasmę, perteiktų stiprias emocijas ir skatintų choro narius ir klausytojus susimąstyti, jausti ir patirti muzikos galią.

„Atlikimas turi būti ne tik techniškai tikslus, bet ir emociškai įtaigus, kad kiekvienas kūrinys galėtų perteikti savo unikalų pasaulį, nes muzika mus visus supa – nuo paukščių čiulbėjimo iki durų skambučio. Gyvenimas – muzika ir kiekviena diena turi savo įkvėpimą, kuris gali būti liaudies daina arba traukinio signalas“, – pastebi ji.

Didžiausią malonumą dirbant su KTU akademiniu choru „Jaunystė“ D. Beinarytei teikia muzikinė kūryba, interpretavimas, choristų tobulėjimas ir festivalių sėkmė. Smagu bendrauti su choro nariais ir per muziką pasiekti kitus žmones.

Kita vertus, choro veikla susijusi ne tik su muzikiniu tobulėjimu. Prisijungdami prie choro bendruomenės, choristai išmoksta dirbti komandoje, kurioje kiekvienas balsas ir pastangos prisideda prie bendro rezultato.

„Tai ugdo gebėjimą bendrauti, palaikyti kitus ir siekti bendrų tikslų. Derindami paskaitas, repeticijas ir konkursus, choristai įgyja stiprius laiko planavimo ir prioretizavimo įgūdžius, padedančius planuotis darbotvarkę. Dažni pasirodymai padeda įveikti scenos baimę, ugdo gebėjimą mąstyti kūrybiškai ir rasti sprendimų neįprastose situacijose“, – pažymi meno vadovė.

Pasak D. Beinarytės, sėkmė muzikoje nėra greitas procesas, todėl reikalingas nuolatinis darbas, kantrybė ir atsidavimas. Dirigentui itin svarbu suprasti savo muzikantus ir kurti su jais stiprų ryšį.

„Supratimas, kaip kiekvienas narys jaučiasi ir kas jam padeda geriau atlikti savo partiją, gali labai pagerinti kolektyvo rezultatą. Linkiu šio amato kolegoms pasitikėti savimi, tikėti savo gebėjimais ir vizija“, – priduria ji.

Išgirsti „Jaunystės“ balsą, pajusti kolektyvo narius jungiančias vibracijas gali kiekvienas potencialus choristas – rugsėjo 25 ir 26 d. kolektyvas kviečia į atviras repeticijas, kurios vyksta KTU III rūmuose (Laisvės al. 13), 503-ioje auditorijoje.