Aštuoni Ukrainos žirgai ištrūko iš karo liepsnų

Lavrentijaus istorija yra išskirtinė. Žirgas yra Estijoje išvestos torių veislės ir panašus į lietuviškus žemaitukus. Ši aplinkybė ir lėmė tai, kad jis tapo pozuotoju.

2018 metais Ukrainos skulptoriai Olesis Sydorukas ir Borysas Krylovas, kurdami 7 metrų aukščio Vytį, išsinuomojo iš netoli Kijevo esančio „School Horse Club SP“ žirgyno juodą eržilą ir į jį žiūrėdami kūrė skulptūrą. Meninės kompozicijos „Laisvės karys“ kūrime dalyvavo ir lietuvis skulptorius Arūnas Sakalauskas.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

Vilniaus mieto vadovams atsisakius šią skulptūrą įkurdinti sostinėje, ji buvo pastatyta Kaune ir tapo vienu didžiausių miesto turistinės traukos objektų.

Rusijai užpuolus Ukrainą, vietos žirgynams iškilo grėsmė: negalėdami parūpinti pašaro, žirgų savininkai jų atsisakė.

Kartu su žirgais atvykusi trenerė Darija Lukašina pasakojo, kad daug Ukrainos žirgų nugaišo iš bado arba sulysę klaidžioja laukuose. Neretai rusų kariai juos tiesiog šaudo. „Kaip ir žmones“, – atsiduso ukrainietė.

Kai šalia žirgyno kelis kartus vyko mūšiai, gyvūnus buvo nuspręsta evakuoti į Ukrainos vakarus. Netoli Lvovo buvo nusamdytos arklidės, tačiau tai problemos neišsprendė.

Žirgyno savininkai, tarpininkaujant žurnalistui, Vyčio paramos fondo vadovui Viliui Kavaliauskui, nusprendė prašyti Kauno rajono mero Valerijaus Makūno pagalbos.

„Kare pirmiausia reikia gelbėti žmonių gyvybes, bet gyvūnai irgi svarbūs, juo labiau žirgai, nuo kurių neatsiejama mūsų valstybės istorija“, – kalbėjo meras.

V. Kavaliauskas tvirtino, kad Lavrentijaus gelbėjimo akcija turi svarbią simbolinę prasmę ir galės pasitarnauti jaunosios kartos pilietiškumui ugdyti. „Tai ne tik ukrainiečių žirgas, bet ir mūsų kartu ginamos laisvės simbolis“, – pabrėžė žurnalistas.

„Lavrentijui jau trylika metų, tačiau jis dar gali puikiai pasitarnauti vaikams. Kartu su Socialinių paslaugų centru rengsime edukacijas, nes žirgas yra puiki terapijos priemonė“, – pritarė V. Makūnas.

Levrentijus, Vyčio paramos fondo archyvo nuotr.

Savivaldybė ne tik nupirko žirgus, bet ir įdarbino D. Lukašiną Kauno rajono dziudo ir jojimo sporto mokykloje. Trenerei ir jos keturiolikmečiam sūnui Nikolajui parūpintas butas Mastaičiuose.

Parsivežti žirgų į Ukrainą vykęs Kauno rajono dziudo ir jojimo sporto mokyklos treneris Irmantas Grikienis pasakojo, kad kelionė užtruko dėl sudėtingų muitinės procedūrų, todėl žirgai patyrė didelį stresą ir yra išsekę.

Pajiesio žirgyno direktorė Ieva Anužienė sakė, kad žirgams būtinas reabilitacijos laikotarpis, juos apžiūrės veterinarijos gydytojai ir suteiks reikiamą pagalbą.