Archeologiniai tyrimai Kauno santakoje: ką naujo pavyko atrasti?

Nemuno ir Neries santakoje, greitai iškils Krepšinio namai. Tai daugiafunkcinis centras, kuriame bus moderniai ir šiuolaikiškai pateikiama Lietuvos krepšinio istorija, svarbiausi pasiekimai ir laimėjimai.

Miestiečių antrąja religija vadinamo sporto šventovė įsikurs Senamiestyje, turtingame savo istorija, todėl statybų vietoje vykdomi archeologiniai tyrimai, padedantys atskleisti nuo pat seniausių laikų upių santakoje gyvenusių žmonių kasdienybę. Apie atliekamus tyrimus Kauno miesto muziejui sutiko papasakoti ilgametis Kauno kultūros paveldo objektų tyrinėtojas, archeologas Algirdas Žalnierius.

– Jūsų tiriamas objektas yra netoli Neries ir Nemuno santakos. Kokius istoriografinius faktus pavyko surinkti, ar pasisekė juos patvirtinti, o gal paneigti?

– Plataus masto istoriniai tyrimai nebuvo atlikti, tik fragmentiški, su statybos darbais susiję istoriniai tyrimai, tačiau šis tas yra žinoma. Šalia tyrimų vietos einantis Bernardinų skersgatvis skyrė buvusią Bernardinų vienuolyno valdą nuo miesto ir ši riba egzistavo iki XIX a. XVI a. vid. dėl vykstančios reformacijos ir kontrreformacijos kovos vienuolynas pradėjo skursti, jame liko labai nedaug vienuolių. Kad surinktų daugiau lėšų, vienuolynas ėmė nuomoti žemes miestiečiams nuo Bernardinų skersgatvio iki Santakos. Finansiniai reikalai, nuomojant žemes, sukėlė ginčų, kurie tęsėsi net apie 20 metų. Rodos, 1580 m. į ginčą teko įsikišti Steponui Batorui, nes vietos valdžia ginčo nebegalėjo išspręsti. Tuomet atsirado Santakos gatvė. Žemės Neries link atiteko vienuolynui, o žemės link Nemuno – miestui. Po minėtojo atidalijimo liko tuščia vieta. Archeologinių tyrimų metu visiškai neaptikome XVII a. pradžios sluoksnio, todėl, remiantis archeologiniais tyrimais, galima daryti prielaidą, jog gyventi čia pradėta tik XVII a. antroje pusėje. Tai geriausiai įrodo kokliai – randame XVI a. paskutinio ketvirčio koklių, o XVII a. datuojamų koklių, kurių gausu likusiose Senamiesčio dalyse, čia nėra.

– Ar šią vasarą vyraujantys ypač karšti orai turi įtakos tyrimų eigai?

– Tenka prisitaikyti prie karštų orų, dirbame nuo 6 val. ryto.

– Ar tiriant objektą pavyko aptikti ką nors neįprasto? Gal galite apie tai papasakoti plačiau?

– Vykdant tyrimus pavyko surasti pirmųjų Kaune stovėjusių medinių pastatų pamatus. Kaune tokios konstrukcijos išsilaiko ypač retai. Šioje vietoje šlaitas leidosi į Nemuną. Bėgant laikui čia susiformavo apie 2 m storio organikos sluoksnis, po juo, maždaug trijų metrų gylyje nuo dabartinio paviršiaus, aptikome minėtuosius pamatus. Anksčiau rasdavome tik pastatų kontūrus, šį kartą pavyko aptikti ir statybinės medžiagos. Pastatai statyti daugiausia iš pušų medienos. Vienos pušies skersmuo – netgi 77 cm. Gaila, kad neįmanoma atlikti dendrochronologinių tyrimų, nes išbrinkus medžio rievėms pradinės jų formos atkurti nebeįmanoma.

– Ar Kauno senamiesčio archeologinių tyrimų surinkta medžiaga skiriasi nuo kitų miestų senamiesčių archeologinės medžiagos? Kokie yra skiriamieji bruožai?

– Be abejo, kiekvieno miesto archeologinė medžiaga turi unikalių bruožų. Dažniausiai randami krosnių kokliai. Kiekviename mieste krosnių koklių gamybos principas tas pats, panašūs ornamentai, tačiau skiriasi gamybos subtilybės. Teko kasinėti Panemunės pilyje, atkasėme koklius, o jie – iš Kauno. Tai patvirtinti padėjo štampų palyginimas, kuris parodė, kad Panemunės pilyje naudoti kokliai yra pagaminti Kaune.

– Ar galima teigti, kad Nemuno ir Neries santakoje žmonės aktyviai gyveno dar iki Kauno pilies pastatymo bei oficialios miesto įkūrimo datos?

– Vargu ar galima teigti, kad gyventa nuolatos, greičiausiai keliaudami pro šalį čia žmonės apsistodavo laikinai, gaudydavo žuvį. Vykdant tyrimus rasta laužų likučių, puodų keramikos. 2017 m. greta šios vietos vykdant tyrimus, pavyko aptikti brūkšniuotosios keramikos puodą, ant kurio radome maisto gaminimo pėdsakų. Brūkšniuotoji keramika – seniausia randama Kauno senamiestyje, labai retai pasitaiko ir akmens amžiaus puodų šukių, tačiau jos būna ypač fragmentiškos.

– Kuri Kauno senamiesčio dalis yra mažiausiai tyrinėta?

– Kauno senamiestį sudaro 56 kvartalai, visuose teko darbuotis, o geriausiai ištirtas plotas greta Jėzuitų gimnazijos – bent pusė šio kvartalo ištirta 99 proc. Kaune tai geriausiai ištirtas plotas. Kiti kvartalai ištirti nuo kelių iki kelių dešimčių procentų. Mažiausiai tyrinėta pati Nemuno ir Neries santaka.

– Ar pačioje santakoje atliekant tyrimus būtų galima tikėtis įdomių archeologinių atradimų?

– Be abejo, žinoma, kad kažkur santakoje buvo sala, tačiau tiksliai nežinoma, kur. Toje saloje stovėjusi kryžiuočių pilis pastatyta XIV a. pabaigoje. Ją, praėjus metams po pastatymo, užėmė Jogaila ir Vytautas. Yra teorinė galimybė, kad pilis stovėjo kažkur prie Santakos. Greta esančiame sklype susiformavęs vienas iš storiausių kultūrinių sluoksnių Kaune net 7 m. Storesnis aptinkamas tik Kauno pilies griovyje, ten jis siekia net 10 m. Šių tyrimų vietoje kultūrinio sluoksnio storio identifikuoti nepavyks dėl nustatyto projektinio gylio, tačiau galima spėti, kad jis galėtų siekti apie 5 m.



NAUJAUSI KOMENTARAI

aitvaras

aitvaras portretas
Kai kryziuociai paeme Kauno pili,zuvo daug lietuviu ir kryziuociu.Kazkur bsantakoje turi buti palaidoti zuvusieji,nes i Vokietija tikriausiai nesiveze.,Jei kaimieciai Kauno valdzioje sugalvotu gilinti Neri,nukasti islindusias salas,zvejams itikti,tai tikrai surastu buvusiu musiu vietas,daug archeologiniu radiniu.Bet kol Kauna valdo nutauteje kosmopolitai,jau nekalbant apie debilus konservatorius ir socdemus,nieko gero archeologai nesuras.Griauti buvusios zydu ligonines pastata,o ten tikriausiai buvo kapines,kur palaidoti visi zuvusieji,per pilies sturma.Taip raso lenku metrasciai.Vokieciu riteriai po musio dar ilgai Kaune uzsibuvo ir apylinkes plese.Lenkijoje,kai Vysla isdziuvo siais metais,archeologai daug senienu surado,bet Lietuvos archeologai ,nuo zagres netoli nueje,tai minciu neturi.

kada

kada portretas
Kada suras peili, kuriuo nudure vienuoli pries 1000 metu ?

Na

Na portretas
Istorikai idomus.Jeigu idomu galiu paroditi kur santakoi yra paskendes garinis laivas.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių