Vokietijos Prerow gyvenvietėje yra seniausia jūrininkų bažnyčia visame Fischland arba „žuvų žemės“ pusiasalyje prie Baltijos jūros.

Praeities reliktai

Prerow yra senas žvejų ir jūreivių kaimas, istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XII amžiaus pradžios. Vėlesniais laikais ši gyvenvietė garsėjo laivyba ir laivų statyklomis.
1872 metų rudenį siautėjusi uraganinė audra Baltijos jūroje sukėlė potvynius šiaurinėje Vokietijos pakrantėje. Daugelis čia esančių gyvenviečių, tarp jų ir Prerow, atsidūrė po vandeniu. Siekiant išvengti panašių nelaimių, buvo pastatytos užtvankos. Po laivybos nuosmukio, čia prasidėjo intensyvi turizmo plėtra.

Senų medžių paunksnėje išsidėstęs Prerow šiandien turi apie 1,6 tūkst. nuolatinių gyventojų ir yra didžiausia gyvenvietė Fischland pusiasalyje.

Lankantis pusiasalyje žavi gerai išsilaikę tipiški namukai šiaudiniais stogais, o namų durys ir langinės išpuoštos žvejybos ir jūreivystės tematikos ornamentais.

Dėl savo įvairios klimatinės aplinkos, kuri susijusi su jūra, pievomis, miškais, nendrynais ir gera vandens kokybe, gyvenvietė nuo 1998 metų oficialiai pripažinta pajūrio ir sveikatos kurortu. Žingsnis po žingsnio besiplečiant turizmo infrastruktūrai, laisvuose plotuose išaugo nauji pastatai, bet jie yra toliau nuo žavaus senus laikus menančio kaimelio ir negadina jo nostalgiško vaizdo.
Apie kadaise čia klestėjusią laivybą ir žvejybą įspūdingiausiai primena liuteronų evangelikų Jūrininkų bažnyčia („Seemannkirche“).

Ryšys su jūreivyste

Baltijos jūra nuolat keldavo pavojų jos pakrantėmis plaukiojusiems burlaiviams. Apie tai primena prie Jūrininkų bažnyčios laukinių durų kabantis paveikslas. Jame vaizduojamas skęstantis laivas, jūreivis įsikibęs į inkarą su Nukryžiuotuoju ir iš aukštybių jį laikanti ranka. Po paveikslu esantis tekstas skelbia, kad 1690 metų gruodžio 13 dieną nuskendo škiperis „Johan Heinrich Bechel“, plaukęs su kalkių kroviniu iš Kopenhagos į Gotlandą. Nuskendusio jūrininko tėvas užsakė pagaminti paminklinę lentą, kuri atspindi krikščioniškas jūreivystės tradicijas.

Kadaise ši paminklinė lenta kabojo to meto Prerow bažnyčioje. Per 1694 metų potvynį ji buvo sugriauta. Pastačius naują bažnyčią aukštesnėje vietoje padėkos plokštė buvo perkelta į ją ir dabar kabo virš pietinio įėjimo.
Dabartinė Jūrininkų bažnyčia skaičiuoja jau 286 savo gyvavimo metus. Per tą laiką ji ne kartą buvo perstatinėjam ir rekonstruojama, kol tapo tvirtu raudonų plytų pastatu. Daug pakitimų įvyko vidinėse bažnyčios patalpose. Čia buvo įrengtas puošnus altorius su sakykla, vėlyvojo baroko stiliaus krikštykla. Priešais altorių lubose kabo puikus stiklo sietynas. Jį bažnyčiai padovanojo 1800 metais iš skęstančio laivo išsigelbėję jūreiviai.

Šalia bažnyčios stovi aukštas varpinės bokštas Iki XIX amžiaus vidurio jis buvo ir navigacijos orientyras laivams, plaukiantiems į uostą, kurio dabar nebėra. Varpinės viršūnę puošia vėtrungė, vaizduojanti gaidį. Gaidys evangelikams liuteronams yra simbolinis ženklas, skelbiantis Kristaus prisikėlimo šviesą.

Bažnyčios sienas juosiantys istoriniai akmens antkapiai, kuriuose pavaizduoti burlaiviai arba jūreivystės simboliai, rodo glaudų ryšį tarp bažnyčios ir jūreivystės. Pasidairę po šventoriuje esančias kapines, atkreipėme dėmesį, kad čia paskutinę poilsio vietą surado nemažas būrys kapitonų ir kitų rangų jūreivių, gyvenusių šiose apylinkės prieš daugelį metų.

Padėkos ženklai

Kiekvieną sekmadienį bokšte sumontuoti du varpai primena parapijiečiams, kad juos kviečia maldos namai.
Mes prie jų atėjome ankstyvą rytą, kai bažnyčios duris radome dar uždarytas. Kaip ir visur pirmaujančios simpatiškos senutės mus nuramino, kad iki pamaldų dar daug laiko, o pastoriaus padėjėjas turėtų tuojau pasirodyti. Taip ir atsitiko.

Kol padėjėjas dėliojo suoluose giesmynus ir lankstinukus su bažnyčios renginių kalendoriumi, mums buvo leista laisvai apžiūrėti ir fotografuoti bažnyčios vidų. Joje labai daug laivus vaizduojančių paveikslų ir XVIII bei XIX amžiaus burlaivių modelių. Tai – votai, tikinčiųjų padovanoti padėkos ženklai.

Įspūdingai atrodo trijų stiebų fregatos „Peter Kraft“ modelis, kurį bažnyčiai 1780 metais įteikė kapitonas, kurio pavardė buvo tokia pat, kaip ir laivo pavadinimas. Už jo kabo burlaivių „Teutonia“, „Napolen“ ir kitų modeliai. Tai daugiausia pačių jūrininkų laisvalaikiu pagaminti modeliai, kurie Jūrininkų bažnyčiai buvo perduoti iš dėkingumo, kad išliko gyvi per savo laivo katastrofą.
Vėlesnių laikų laivų modeliai, dovanoti bažnyčiai įvairiomis progomis, laikomi po stiklu.

Perrow veikianti Jūrininkų bažnyčia, kurioje ne tik meldžiamasi, bet ir rengiami koncertai, vyksta paskaitos ir meninių dirbinių parodos, – ne vienintelė tokia Baltijos jūros pakrantėse. Kai kurios jų turi kitokį profilį ir vadinasi žvejų arba škiperių bažnyčiomis.