Pasaulyje populiarėja tradicija mirusių žmonių pelenus išbarstyti jūrose. Lietuvoje laidojimas Baltijoje nėra populiarus, tačiau įmanomas. Jau būta atvejų, kai krematoriume sudeginti palaikai išplukdyti laivu ar jachta į jūrą ir išbarstyti arba nuleisti urnoje. Buvo ir dar vienas atvejis, kai į jūrą palaikai išbarstyti iš lėktuvo.

Bene žymiausias pelenų laidojimo jūroje atvejis Lietuvoje užfiksuotas 2004 m. liepos 9-ąją. Tuomet laive "Šakiai" įvykdyta paskutinė Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko išeivijoje, jūrų kapitono, mokslininko okeanologo Povilo Almio Mažeikos valia.

Išplaukus laivui į jūrą, denyje pagoniškame aukure rusenant ugniai, Lietuvos baltų religinės bendruomenės dvasininkas krivis Jonas Trinkūnas ir "Baltų ainių" ansamblis atliko laidojimo apeigas. Tai ir suformavo tam tikrą lietuvišką pelenų išbarstymo jūroje tradiciją.

Kaip pastebėjo jūrų kapitonas Eimutis Astikas, Lietuvoje nėra juridiškai reglamentuota laidojimo jūroje tvarka. Rekomendacijų apie laidojimą jūroje nebuvę ir sovietiniuose kapitono dokumentuose. O angliškame "Kapitono medicininio žinyno" variante yra aprašyta laidojimo jūroje tvarka.

Daugelyje šalių yra įrengtos specialios vietos, kur išbarstomi sudeginti panorusiųjų būti palaidotiems jūroje palaikai. Tiesa, jos yra skirtos vietos bendruomenėms ir plačiau nepristatomos.

Antai Suomijoje, šalia Kotkos, buvusio uosto dalyje, yra specialiai įrengta pelenų išbarstymo į jūrą vieta. Ji išsiskiria ypatinga aplinka. Iš akmenų suformuotos įlankėlės pakrantės. O jos smaigalyje – nedidelė salelė. Joje pastatytas laivo inkaras. Į salelę veda metalinis tiltelis. Prie inkaro ir yra ta vieta, kur renkamasi išbarstyti mirusiojo pelenus.

Būti toje vietoje nėra jauku, nes galvoje kirba mintis, kad tai yra dalies žmonių paskutinio poilsio vieta. Nepaisant to, šioje gražioje vietoje suomiai dažnai lankosi su šeimomis.

Anot vietos gidų, ši vieta yra populiari – suomiai mėgsta laivus, vandenis, gamtą, todėl dažnai pareiškia valią būtent taip po mirties susilieti su gamta.