Neringiškiai nespėjo lengviau atsipūsti po šernų atakų, o gyvenvietėse jau pasirodė briedžiai.

Smarkiai išaugusi briedžių populiacija neramina ne tik Neringos gyventojus, kurie savo kieme vieną dieną gali sutikti galingą gyvūną, bet ir miškininkus.

Žiemą maisto ieškantys gyvūnai nuniokoja ką tik atsodintus pušų jaunuolynus.
Briedis pasiekia ir nulaužia ne tik pažemės jaunuolynus, bet ir iki dviejų metrų užsaugusias viršūnes.

"Yra dvi nuomonės – miškininkų ir gamtos mylėtojų. Pagal įstatymus ir mokslines rekomendacijas viename tūkstantyje hektarų pušies jaunuolyno turi būti vienas ar du briedžiai. Neringa yra 9,8 hektaro ploto, iš jų 1,8 ha – smėlynai. Kiek belieka miškų, kad briedis išsimaitintų, nepadarydamas didelės žalos? Mums jų yra per akis",– sakė Nidos girininkas Gediminas Dikšas.

Pernai visoje Neringoje buvo suskaičiuota 300 stirnų ir beveik 40 briedžių.

"Šiemet prieaugio turime. Matė žmonės ir su dvynukais vaikščiojant. Ateina briedžių iš pietinės dalies, vadinamosios Prūsijos. Šie gyvūnai – migruojantys",– pasakojo Nidos girininkas.

Briedis migrantas per dieną įveikia iki 25 kilometrų. Ką tik pastebėtas vienoje vietoje, netrukus jis gali papulti į kito miškininko akiratį. Todėl esą sunku pasakyti, kiek tiksliai Neringoje gyvena šių gyvūnų.

G.Dikšo skaičiavimu, aplink Nidą nuolatos sukinėjasi penki briedžiai, o jų girininkijoje – aštuoni.

"Ar esate girdėję, kad briedis plaukia? Prieš keletą metų Kintų girininkas man pasakojo, kaip vasarą per šienapjūtę net trylikos briedžių banda išplaukė per marias į kitą pusę. Šiandien mes jų turim, ryt galim neturėt",– sakė G.Dikšas.

Sovietiniais laikais Neringoje gyveno per šimtą briedžių, čia driekėsi vyriausybiniai medžioklės plotai. Pasak Nidos girininko, miškininkai ir šiandien pageidautų, kad vyktų selekcinė gyvūnų medžioklė.