Miego stoka susargdina?

Konfliktas tarp dviejų priešingų jėgų – žmogaus biologinio laikrodžio ir žadintuvo – gali daryti įtaką nutukimui, atskleidžia tyrimai.

Nesutapimas tarp natūralaus miego meto ir darbo dienos pradžios dažnai lemia miego trūkumą, skelbia livescience.com.

"Mes esame biologinės būtybės, kurios turi biologinius laikrodžius, o visuomenė juos ignoruoja", – sako Miuncheno universiteto mokslininkas Tillas Ronnebergas.

Egzistuoja ryšys tarp miego ir medžiagų apykaitos. Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad per trumpas miegui skirtas laikas gali lemti žmogaus nutukimą.

Kiekvienam žmogui reikia skirtingos trukmės miego. T.Ronnebergas su kitais mokslininkais matavo žmonių miego trukmę darbo dienomis ir savaitgaliais. Kiti mokslininkai nagrinėjo miego trukmės įtaką diabetui, nutukimui ar nelaimingiems atsitikimams, kuriuos gali sukelti išsiblaškymas. Kai kuriems tyrimams buvo stebimi asmenys, dirbantys naktinėse darbo pamainose.

"Jei tu atsikeli naktį, organizmas reaguoja, kad įvyko kažkas labai svarbaus ir rimto", – tikina mokslininkas Jamie Zeitzeras. Tuo metu organizmas naudoja daugiau energijos. Tie, kurie dirba naktimis, labai nori riebesnių ir saldesnių maisto produktų, jų apetitas tampa geresnis, aiškina mokslininkai.

T.Ronnebergas pažymi, kad genas, susijęs su miego trukme, taip pat atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant medžiagų apykaitą ir energijos, gautos iš maisto, panaudojimą.

Mokslininkas ir jo kolegos atliko tyrimą su daugiau nei 65 000 žmonių Vidurio Europoje. Buvo tiriamas jų miegas ir pabudimas darbo dienomis ir laisvadieniais.

Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad miego trūkumas lemia kūno masės indekso (KMI) didėjimą. Tačiau šis efektas nėra visiems vienodas. Tie žmonės, kurių KMI didesnis nei normalus, buvo labiau linkę priaugti svorio dėl miego trūkumo.

Miego trūkumas didesnę neigiamą įtaką daro tiems žmonėms, kurie vadinami "pelėdomis" – tiems, kurie keliasi ir eina miegoti vėlai.

Mūsų kūnui reikalinga šviesa, kad organizmas pabustų. Tačiau dirbtinis apšvietimas, kuriame mes praleidžiame didžiąją savo laiko dalį, yra per silpnas, palyginti su natūralia šviesa. Dėl to mūsų biologiniai laikrodžiai nukeliami, todėl norisi keltis ir eiti miegoti vėliau.