Savaitgalį Vilkijoje skambėjo liaudiškos, religinės melodijos ir karinės dainos, atliekamos dūdmaišiais, klausytasi unikalių, per šimto metų senumo šiais instrumentais atliekamos muzikos įrašų. Į "Pirmąjį Lietuvos dūdmaišininkų susipūtimą" Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje susibūrė septyniolika šio seno instrumento puoselėtojų iš Lietuvos, Latvijos.

"Susipūtime" dalyvavo ir meistras iš Baltarusijos Todaras Kaškurevičius, kurio sukurtais dūdmaišiais groja daugelis Lietuvos ir Baltarusijos dūdmaišininkų. Profesionalus dailininkas jau kuris laikas netapo – pragyvenimui užsidirba gamindamas šiose šalyse populiarėjančius instrumentus.

"Dūdmaišiai gaminami iš vaismedžių arba klevo, uosio medienos, ožio arba jaučio kailio. O kad sukurtum gerą dūdmaišį, reikia patirties ir užsidegimo", – atskleidė penkiolika metų dūdmaišius gaminantis ir jais grojantis vyras, besigilinantis į škotiškas, švediškas, slovakiškas, bulgariškas dūdmaišių gamybos ir muzikines tradicijas.

"Neteisinga, kad dūdmaišį žmonės laiko škotišku tradiciniu instrumentu. Iki XIX a. Lietuvoje ir Baltarusijoje dūdmaišis buvo paplitęs lygiai taip pat, kaip Škotijoje ar Švedijoje, juo grojo kultūrinio elito atstovai. Jei mūsų šalys nebūtų tapusios carinės Rusijos dalimi, dūdmaišis tebebūtų vienas mūsų kultūrinių simbolių", – tikino T.Kaškurevičius.