Seniausiam mieste "Romuvos" kino teatrui – 70 metų. Jubiliejaus proga aktyviausi kauniečiai, tarpukarį menančios vertybės gelbėtojai, vykdė, pačių teigimu, taikią humanitarinę okupaciją. Taiki, nes užrakintų stiklinių durų niekas nelaužė. Jėga prasibrauti ir užimti beveik pusšimtį laisvų vietų kino salėje taip pat pat niekas nebandė. Įsitaisę prie gėlių klombų, susirinkusieji, kaip ir įprasta per "flashmob'o" akcijas, gurkšnojo kavą ir šnekučiavosi.

"Tiksliai nepamenu, apie ką buvo pirmasis čia pamatytas filmas. Žinau, kad ne jis man tuomet rūpėjo. Šalia glaudėsi pirmoji meilė – dabartinis vyras", – su nostalgija senus laikus prisiminė pro šalį ėjusi ir trumpam prie "Romuvos" stabtelėjusi garbaus amžiaus kaunietė. Nors laikas, kai kaunietė lankėsi kino teatruose jau praėjo, moteris vylėsi, kad "Romuvai" dar išauš diena, kai ji galės konkuruoti su didžiųjų prekybos centrų kino teatrais.

"Į pastaruosius einu tik tada, kai rodo netradicinį kiną", – krypuodama pagal teatro prieigose skambančią muziką atšovė studentė Kristina. Su ja koja į taktą mušė poetas Kęstutis Navakas, dailininkas monumentalistas Eimutis Markūnas ir dar kelios dešimtys entuziastų ne tik iš Kauno, bet ir iš Vilniaus.

Kviesdami į humanitarinę akciją organizatoriai miestiečiams žadėjo oficialias kalbas, muzikos porciją ir kultūrinius išsišokimus. Visa tai buvo. "Romuvos" palaikymo komandą tądien sveikino akcijos iniciatorius Audrys Karalius. Jiems koncertavo mišrus gatvės orkestras "Regina".