Zondas „Rosetta“ įspūdingai baigė 12 metų trukusią misiją

Audringi plojimai ir šūksniai nuaidėjo misijos valdymo centre Vokietijos mieste Darmštate, kai kosminių aparatų operacijų vadovas Sylvainas Lodiot (Silvenas Lodijo) oficialiai paskelbė „Rosetta“ darbo pabaigą.

Misijos valdymo centras Žemėje pasiuntė „Rosetta“ lėtai kristi ant apledėjusio kometos branduolio. Aparatas savo „kapą“ pasiekė per 14 valandų, bet kol įveikė 19 km atstumą, dar spėjo surinkti mokslui svarbių duomenų.

„Kita stotelė – #67P!“ – sakoma ketvirtadienio vakarą paskelbtoje Europos kosmoso agentūros (ESA) „Twitter“ žinutėje, turint omenyje 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometą.

„Rosetta“ buvo užprogramuota baigti savo istorinę misiją penktadienį apie 10 val. 40 min. Grinvičo (13 val. 40 min. Lietuvos) laiku. Atsidūręs ant kometos paviršiaus, aparatas prisidėjo prie jau seniai nebeveikiančio kibernetinio nusileidimo modulio „Philae“ ir kartu su šiuo dangaus kūnu nepaliaujamai suksis aplink Saulę.

Pati kometa skrieja didesniu kaip 14 km per sekundę greičiu, bet „Rosetta“ buvo užprogramuota atlikti „valdomą susidūrimą“, judėdama kometos atžvilgiu einančio žmogaus greičiu – apie 90 cm per sekundę. Mokslininkai prognozavo, kad aparatas gali atšokti ir persiversti prieš galutinai įstrigdamas, bet niekada nebus tiksliai sužinota, koks likimas jį ištiko, nes „Rosetta“ išsijungė smūgio metu.

Duomenų aukso gysla

Daugybę vertingos informacijos surinkęs zondas krenta ant kometos paviršiaus ir prieš suduždamas turėjo atsiųsti pačių geriausių jos paviršiaus nuotraukų.

1,5 mlrd. eurų kainuojanti „Rosettos“ programa, turbūt yra viena įspūdingiausių net tik ESA istorijoje, bet ir per visus žmonijos kosmoso tyrinėjimus. Europiečiams pavyko sėkmingai nuskraidinti kosminį zondą prie „67P“ kometos, tada – pradėti skrieti aplink ją, lydint jos kelią saulės link ir net gi nutupdyti ant kometos paviršiaus tiriamąjį zondą.

Nors tai ne visai pavyko, bet zondas „Fila“ veikė ir siuntė duomenis net 60 valandų. Dabar kometą lydinti „Rosetta“ jau tolsta nuo saulės ir, nenorėdami prarasti aparato kontrolės dėl silpnėjančio saulės energijos srauto, ESA mokslininkai nusprendė skirti „Rosettai“  paskutinį uždavinį – zondas turės lėtai nusileisti ant konkrečios kometos vietos visą laiką fotografuodamas ir imdamas dujų pavyzdžius.        

„Mes specialiai leidžiamės šiame regione, nes ten yra didelių duobių –  100 metrų skersmens ertmių kometos paviršiuje – ir tai svarbu norint suprasti, kaip kometa veikia. Mums turėtų pavykti pažiūrėti į šiuos darinius iš šono ir pamatyti, iš ko kometa sudaryta. Taigi tai turėtų būti fantastinė duomenų aukso gysla“, – pasakoja ESA projektų vadovas Mattas Tayloras.

Būtent iš šių ertmių kometai priartėjus prie saulės tryško dujų ir dulkių srautai. Vienas pagrindinių „Rosettos“ misijos tikslų buvo patikrinti teoriją, kad vanduo žemėje atsirado nuo susidūrimų su ledu padengtomis kometomis.

„Manau, kad ne kometos buvo pagrindiniu vandens šaltiniu Žemei, bent jau taip rodo „Rosettos“ tyrimai, bet tai nereiškia, kad kometos, tokios kaip ši (ją dengia organiniai junginiai, tarp jų – ir tokios amino rūgštys, kaip glicinas), negalėjo atnešti šių svarbių medžiagų į Žemę“, – pasakoja M. Tayloras.

Organinių junginių atradimas tokio tipo kometoje buvo tikrai netikėtas. „Rosettos“ misija suteikė daugybę informacijos, kuri bus analizuojama dar daug metų, ir tai turėtų padėti išsiaiškinti, kokį iš tikrųjų vaidmenį Žemės ir gyvybės Žemėje susiformavimui padarė šios itin senos kosmoso klajūnės.

Dėlionės dalys

„Visi labai jaudinamės“, – naujienų agentūrai AFP Darmštate sakė „Rosetta“ projekto mokslininkas Mattas Tayloras (Metas Teiloras). „Per galutinį nusileidimą pažvelgsime į sritį, apie kurią dar niekada nerinkome duomenų. Niekada nebuvome nusileidę žemiau negu 2 km, o toje srityje koma – kometos atmosfera – tampa gyva; toje vietoje ledas virsta dujomis“, – aiškino jis.

Pirmoji per visą kosmoso tyrimų istoriją nusileidimo ant toli skriejančios kometos paviršiaus misija buvo patvirtinta 1993 metais, o 2004 metais buvo paleistas zondą nešantis kosminis aparatas.

2014 metų rugpjūtį, įveikusi 6,5 mlrd. kilometrų atstumą ir pasinaudojusi Žemės ir Marso traukos jėga savo greičiui padidinti, „ Rosetta“ pasiekė Čuriumovo-Gerasimenko kometos orbitą. Dar po 3 mėnesių „ Rosetta“ į kometą paleido 100 kilogramų sveriantį zondą „Philae“, kurio nusileidimas nebuvo visiškai sklandus, todėl aparatas greitai liovėsi veikęs.

Nors zondo atsiųsti duomenys padėjo mokslininkams rasti atsakymus į kai kuriuos juos dominusius klausimus, tačiau daug paslapčių lieka neįminta.

„Rosetta“ perduoti duomenys rodo, kad būtent su Žeme susidūrusios kometos į ją galėjo atnešti amino rūgčių, iš kurių susiformavo gyvybė. Taip pat aišku, kad 67P tipo kometos negalėjo atnešti vandens, nors jose, dėl nepaaiškinamų priežasčių, buvo deguonies, nustatė mokslininkai.

Zondo misijai penktadienį pasibaigus, mokslininkai dar „kelerius metus, jeigu ne dešimtmečius“ analizuos jo atsiųstus duomenis, sakė M. Tayloras.

„Gavome didžiulę dėlionę – visos jos detalės išsibarsčiusio, o mums reikia jas tvarkingai sudėlioti“, – aiškino jis.