- Indrė Urbaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Filme „Armagedonas“ didvyriai asteroidą susprogdina, bet iš tikrųjų yra geresnių būdų, kaip to išvengti, teigia Apsaugos nuo asteroidų programos vadovė Danica Remy. Pasak konferencijoje „TEDxVilnius“ kalbėjusios ekspertės, galima išsiųsti erdvėlaivį, kuris trenktųsi į pavojų keliantį asteroidą, o šis pakeistų savo judėjimo kryptį. Kitas sprendimas – erdvėlaivis tam tikrą laiką skraidytų aplink asteroidą ir taip, veikiant gravitacijai, asteroido orbita natūraliai pasikeistų.
– Ar įmanoma numatyti galimus asteroidų pavojus ir kiek tai patikima?
– Jei turime tinkamus teleskopus, taip, be jokių abejonių, galime pamatyti ir numatyti asteroidų keliamą pavojų. Čilės kalnuose per dešimtmetį turėtų būti pastatytas naujas didysis apžvalgos teleskopas. Juo stebėdami dangų, mokslininkai per pirmus du mėnesius turėtų aptikti tiek asteroidų, kiek jų yra užfiksuota per visą stebėjimo istoriją. Taip pat siūloma sukonstruoti du teleskopus pačiame kosmose. Su jais dangus būtų stebimas iš paties kosmoso, o gauta medžiaga papildytų esamas spragas apie asteroidus, esančius Saulės sistemoje. Jie turėtų naudoti vadinamąją infraraudonąją technologiją. Skenuodami dangų, teleskopai ieškos asteroidų, kurie natūraliai yra tamsūs ir tokioje pat tamsioje aplinkoje su kitais teleskopais sunkiai matomi. Tačiau, naudodami minėtą infraraudonąją technologiją, jie galės pastebėti Saulės sušildytus asteroidus.
– Kiek asteroidų yra aptinkama dabar, dar nesumontavus naujų teleskopų?
– Šiuo metu esame atpažinę 14 tūkst. asteroidų, kurie yra mūsų Saulės sistemoje, kurie sukasi aplink Žemę. Tačiau esame beveik tikri, kad jų yra apie 5 mln. Jie panašaus dydžio ar net didesni nei tas, kuris susprogo Rusijoje, Čeliabinske 2013 m.
– Dažniausiai kalbame apie didelius asteroidus, kurie kelia pavojų Žemei, apie kuriuos neretai statomi ir filmai. Tačiau kokia situacija su mažesniais? Ar jie gali turėti įtakos Žemei?
– Mokslininkai buvo nustebę, kai sprogo asteroidas Čeliabinske, nes buvo manoma, kad didžioji dalis tokio dydžio asteroidų negali patekti į Žemę pro atmosferą. Tačiau šiam pavyko ir jis susprogo maždaug 18 mylių nuo miesto, o po 3 min. smūgio banga pasiekė Čeliabinską, sudaužė šimtus tūkstančių langų, o ligoninėje atsidūrė 1,5 tūkst. žmonių. Taigi dabar mes suprantame, ką gali padaryti netgi maži asteroidai, ir aiškinamės, kokios jų galimybės Žemei pridaryti žalos.
– Vadinasi, net mažesni asteroidai, į kuriuos mokslininkai kartais nekreipia dėmesio ir kuriuos sunkiau pastebėti, gali kelti grėsmę?
– Taip. Tiesa, didžioji dauguma jų Žemės nepasiekia dėl atmosferos ir sprogsta nesukeldami jokio pavojaus. Tačiau neseniai Visapusiško branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacija paviešino tyrimo, kuris stebėjo galimų atominių bombų sprogimų garsus, duomenis. Per 13 metų jie nė karto negirdėjo atominės bombos sukelto sprogimo, tačiau užfiksavo 26 asteroidų sprogimus ir jų skleidžiamus garsus. Pastarieji sprogimai skleidžia tokį patį garsą, kaip atominė bomba. Iš šios informacijos galima pastebėti, kaip vis dėlto dažnai į Žemę atsitrenkia asteroidai.
– Kiek išties asteroidų patenka pro atmosferą ir trenkiasi į Žemę?
– Tikslių skaičių negaliu pasakyti, bet jie gana dideli. Kiekvieną kartą, kai galvojame, kad matome krintančią žvaigždę, iš tikrųjų tai yra asteroidas, kuris patenka į Žemės atmosferą, tačiau sudega, nespėjęs pasiekti mūsų. Taigi į Žemę trenkiasi nemažai asteroidų, tačiau dauguma jų yra visiškai nepavojingi.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar išmaniosios technologijos gali išgelbėti gyvybę?
Išmaniosios technologijos vis dažniau padeda ir apsaugo. Jos gelbėja einant į pasimatymą su nepažįstamuoju, grybaujant gūdžiame miške ar bėgiojant sutemus vakare. Išmanūs dabar net automobiliai – jie taip pat, patyrę susid...
-
Į Žemę grįžo „SpaceX“ kapsulė
Sekmadienį į Žemę grįžo „SpaceX Polaris Dawn“ misijos dalyviai. Tai buvo pirmoji nevyriausybinė misija, kurios metu astronautai išėjo į atvirą kosmosą, praneša AFP. ...
-
Lietuvių kuriamus DI sprendimus jau pasitelkia ir mokytojai, ir mokiniai1
Mokyklos bei korepetitorių bendrovės į mokymą jau integruoja dirbtinio intelekto (DI) sprendimus, o juos kuria ir Lietuvos įmonės. ...
-
VU pasirašė istorinę bendradarbiavimo sutartį su Sorbonos universitetu2
Vilniaus universitetas (VU) ketvirtadienį pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Paryžiaus Sorbonos universitetu. ...
-
„Polaris Dawn“ įgula išėjo į atvirą kosmosą
Neprofesionalių astronautų įgula pirmą kartą istorijoje privačiame skrydyje pradėjo išėjimą į atvirą kosmosą, ketvirtadienį per tiesioginę transliaciją internetu paskelbė bendrovės „SpaceX“ pranešėjai. ...
-
Airija pradėjo tyrimą dėl „Google“ dirbtinio intelekto kūrimo
Airijos reguliavimo institucija, padedanti prižiūrėti Europos Sąjungos (ES) duomenų privatumą, ketvirtadienį pradėjo tyrimą dėl bendrovės „Google“ dirbtinio intelekto (DI) kūrimo. ...
-
Skambučių eros pabaiga?3
Jei šiomis dienomis bandysite prisiskambinti jaunam žmogui, didelė tikimybė, kad kitame gale išgirsite tik neigiamą signalą. Jungtinėje Karalystėje atliktos apklausos duomenimis, net ketvirtadalis 18–34 metų asmenų niekada nekelia ...
-
Lietuvos moksleiviai tarptautinėje informatikos olimpiadoje iškovojo du bronzos medalius1
Lietuvos moksleiviai praėjusią savaitę Egipte vykusioje 36-ojoje tarptautinėje informatikos olimpiadoje iškovojo du bronzos medalius ir pagyrimo raštą. ...
-
Istorinė kelionė į kosmosą: pamatykite skrydį iš arti1
Milijardierius Jaredas Isaacmanas antradienį išskrido į kosmosą, siekdamas pirmą kartą privačiame skrydyje išeiti į atvirą kosmosą ir nukeliauti toliau nei bet kas kitas nuo NASA „Apollo“ skrydžių į Mėnulį laikų. ...
-
ETT atmetė „Apple“ skundą dėl 13 mlrd. eurų Airijai nesumokėtų mokesčių
Europos Sąjungos (ES) aukščiausios instancijos teismas antradienį atmetė „Apple“ skundą dėl Briuselio nurodymo grąžinti Airijai 13 mlrd. eurų nesumokėtų mokesčių ir taip užbaigė ilgai trukusį ginčą. ...