„Rizikos yra labai didžiulės“, – sakė Psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius.

Jis pabrėžė, jog vis labiau populiarėja virtualūs „pašnekovai“ ir avatarai, imituojantys žmogaus kalbą ir manieras.

„Jis tau visą laiką iš esmės pataikauja, jis palaiko visą laiką tave ir tuose dalykuose, kurie yra negeri“, – atkreipė dėmesį specialistas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Jungtinėse Valstijose užfiksuoti atvejai, kai dirbtinis intelektas teikė ypač pavojingas rekomendacijas: paaugliui buvo paaiškinta, kaip nusižudyti, ir pasiūlyta parengti atsisveikinimo laišką, o kitais atvejais pacientams buvo patarinėjama laikytis drastiškų dietų, lėmusių psichikos sutrikimus.

„Mes tokius dalykus tikrai prognozavome, kad taip ir bus. Ten ir rašoma, kad jis ir palaikė jo mintį ir padėjo techniškai įgyvendinti, nes dirbtinis intelektas neturi jausmų, neturi atsakomybės“, – teigia M. Marcinkevičius.

Kalifornijos paauglio tėvai „ChatGPT“ kūrėją dėl šių aplinkybių padavė į teismą. Jungtinėse Valstijose buvo ir kitas atvejis, kai dirbtinis intelektas rekomendavo dietas, kurios pacientus privedė prie psichozės.

DI sprendimai bandyti taikyti ir Lietuvos medicinoje. Vilniaus psichikos sveikatos centre virtualūs asistentai turėjo padėti pacientams, patiriantiems valgymo sutrikimų, tačiau bandymas buvo nutrauktas.

„Jis labai greitai prisirinko visokių neigiamų žinių ir pradėjo patarinėti pacientams, kad čia gerai gerai, dieta yra gerai, tu nevalgyk, būsi graži“, – pasakojo M. Marcinkevičius.

LNK stop kadras

Nepaisant rizikų, su „ChatGPT“ aktyviai bendrauja ir Lietuvos gyventojai.

„Naudoju, labai daug naudoju. Dažniausiai kelionėms, pasiklausti, kad suplanuotų, kur keliauti, kažkokia informacija dėl vaiko dažniausiai vis tiek paklausi ar gerai, ar negerai, ką čia daryti“, – sakė viena pašnekovė.

Kita priduria: „Tai įvairiausių dalykų – ir su darbu susijusių, arba kaip taisyklingai išverstų iš anglų į lietuvių kalbą. Labai geras, patogus šiuolaikinis dalykas.“

„Ir šiaip tokių gal asmeninių, pramogų, laisvalaikio patarimų“, – pasakojo kitas kalbintas vyras.

Vis dėlto dalis vartotojų patys imasi atsargumo: „Manau, kad pats, ką klausi, reikia turėti galvoje ir per daug jautrių dalykų gal ir nereiktų ten atskleidinėti.“

Per daug jautrių dalykų gal ir nereiktų ten atskleidinėti.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad besąlygiškai pasitikėti dirbtinio intelekto suteikiama informacija nereikėtų, nes atsakymus pateikia ne tik iš patikimų, bet ir iš kvestionuojamų šaltinių.

Kas atsakingas už tokių programų turinį? Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius Antanas Aleknavičius primena, kad valstybės neturi atskiros prieigos prie komercinių DI sistemų kontrolės.

„Kontrolės atskiros jokiai programai nėra, „ChatGPT“ nėra kažkokia išimtis ir viskas priklauso nuo programos kūrėjo, kuris ją prižiūri, testuoja“, – sakė jis.

Todėl nacionaliniu lygiu Lietuva šios programos kontroliuoti negali, nors ji čia ir prieinama.

„Nors šita technologija, jau galim sakyti, yra ne nauja, bet ji vis dar yra tobulinama ir tikrai 100 proc. nereikėtų pasitikėti dirbtinio intelekto išvadomis“, – pabrėžė A. Aleknavičius.

Specialistai tikisi, kad visuomenė kritiškai vertins DI atsakymus, o tėvai atidžiau prižiūrės vaikų sąveikas su virtualiais „pašnekovais“ – ypač jautriomis temomis.