Mokslininkas: šiuolaikinės technologijos neturi atimti malonumo bendrauti

  • Teksto dydis:

Sparčiai vystantis visuomenei, augant jos lūkesčiams, atsiranda vis daugiau įvairių elektrinių prietaisų, kurie mums palengvina buitį ir darbą, tačiau ne visus juos vadiname robotais. Kartais net nesusimąstome, kodėl vienas ar kitas prietaisas atlieka tam tikras funkcijas, kas yra jo viduje, ir kaip gali atsiliepti jame užslėpta programinė klaida, kurią padarė žmogus.

Užsienio kapitalo įmonė „Milton Keynes“ jau daugiau kaip metus savo klientus džiugina bekontakčiu prekių pristatymu. Karantino laikotarpiu toks prekių pristatymas išpopuliarėjo ir Lietuvoje, tačiau „Milton Keynes“ išsiskiria tuo, kad pristatymą atlieka ne kurjeris, o kobotas (angl. cobot).

Kobotais vadinami bendradarbiaujantys robotai, bendraujantys su žmonėmis bendroje erdvėje. Kobotai, priešingai nei tradiciniai pramoniniai robotai, suprojektuoti veikti autonomiškai, užtikrinant saugumą ir saugų atstumą nuo sąlyčio su žmonėmis.

Visuomenė nėra linkusi lengvai priimti pokyčius, ypač tai sudėtinga vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems norisi gyvo bendravimo, o technologijas įsisavinti prireikia daugiau laiko.

Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) Automatikos katedros vedėjo Gintaro Dervinio teigimu, šiuolaikinės technologijos neturi atimti malonumo bendrauti, o jų funkcija – padėti skirti laiko pokalbiams su aplinkiniais.

„Savitarnos kasos prieš 10 metų taip pat buvo skeptiškai vertinamos dėl sukčiavimo ir kitų įvairių, kartais nepagrįstų priežasčių, o dabar matome didelį jų privalumą. Vienintelis minusas čia, kad negalima su šia „pardavėja“ pasikalbėti. Žinoma, prie kasos gali stovėti humanoidas, bet su juo nepabendrausi. Uždavus klausimą, jis tau atsakymą pateiks iš paieškos sistemos, bet ar pajusi bendravimo kibirkštį? Ne taip nebus“, – savo įžvalgomis dalijasi G. Dervinis.

Žmogų darbo rinkoje keičia robotas

Pandemijos laikotarpiu, kai viena iš pažeidžiamiausių grupių tampa gamybos darbuotojai, įmonėms, tenka ieškoti sprendimų, tenka apriboti veiklą, įgyvendinant karantino priemones pandemijai stabdyti.

Veiklos automatizavimas padeda lengviau valdyti riziką dėl darbo jėgos praradimo plintant virusui ir leidžia tęsti veiklą ar ją nesunkiai perorganizuoti, taip išvengiant darbų stabdymo bei darbuotojų atleidimo. Šiuo atveju daugelis smulkių neautomatizuotų ar mažai automatizuotų įmonių susiduria su dideliais sunkumais.

„Viskas priklauso nuo to, ką mes darome, jei orientuojamasi į masinę gamybą ar mes pasieksime efektyvumą – klausimas? Jeigu sprendžiami tam tikri mechaniniai sprendimai, lankstumas, funkcionalumas. Kartais žmogui lengviau padaryti veiksmą nei robotui, galbūt tam veiksmui atlikti reikėtų net kelių robotų”, – G. Dervinis.

Pasak G. Dervinio, siekiant robotizuoti gamybos procesą, tikriausiai, tektų perorganizuoti visą gamybą, kadangi vienas darbuotojas gali atlikti daug įvairiausių užduočių, ko negalime pasakyti apie robotą. Be abejo, galima daugumą darbuotojų pakeisti robotais, tačiau ne visus, nes atsiras poreikis robotų aptarnavimui, tam reikės samdyti aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus.

„Robotas optimizuos bet kokį veiksmą, bet negalės priimti kitų sprendimų. Menininko negali pakeisti robotas, tačiau gali jam padėti? Ar robotika palengvina skulptoriaus darbą? Garsiausi skulptoriai kurti pradėdavo nuo akmens luito paruošimo, o dabartinis menininkas darbą pradeda sukurdamas eskizą „AutoCAD‘o programoje“. Visą akmens luito paruošimo etapą atlieka automatizuotos staklės“,– apie šiuolaikišką žmogaus darbo palengvinimą pasakoja docentas.

Kuriame robotus artimus sau

Vis labiau pastebima tendencija, kad robotas kuriamas panašios išvaizdos į žmogų. G.Dervinio nuomone, tokiu būdu palengvinama jų integracija.

„Robotai kuriami artimi žmogui, lygiai taip pat, kaip ir dievas vaizduojamas žmogaus pavidale, nes sau artima išvaizda priimama kur kas lengviau“, – G. Dervinis.

Jo teigimu, kurdami robotus stengiamės integruoti tai, kas ateina iš gamtos, tai, kas remiantis evoliucija, yra pasitvirtinę. Nes dirbtinai sukurtas robotas – artimas mirimo fazei:, šiandien jis veikia, o rytoj jau neveiks.

„Jei bandoma įtraukti evoliuciją į jo veiksmus bei mąstymą – jis turi galimybę išgyventi. Be žmogaus gebėjimo mąstyti bei fantazuoti, tikriausiai, šiai dienai vis dar gyventume akmens amžiuje ir apie galimybę keliauti bei tokį gyvenimą, koks yra dabar, net nesusimąstytumėme. Lygiai taip pat ir dirbtinis intelektas, kuris nuolat tobulėja yra žmogaus fantazijos ir intelekto vaisius, kuris veda mus į dar didesnę pažangą“, – pabrėžia mokslininkas.

KTU EEF dėstytojo Arūno Lipnicko teigimu, šiuo metu dirbtinis intelektas vystosi kopijavimo būdu – kopijuojant ekspertų žinias.

„Pavyzdžiui, medikų žinių kopijavimas, interpretuojant radiologines nuotraukas: ne kiekvienas miestelis gali turėti savo radiologą, kuris dirbtų 24 val., tad kuriamos tokios sistemos, kad galima būtų įkelti nuotrauką , o pagal ekspertų žinias apmokytas dirbtinis intelektas darytų panašius sprendimus“, – sako jis.

A. Lipnicko teigimu, viskas lyg ir atrodytų gerai, bet čia atsiranda toks niuansas: kai yra 10 ekspertų, kurių tarpe yra vienas kitam prieštaraujančių, tokiu atveju yra pasirenkamas dažniausiai pasitaikęs gydytojų atsakymas.

Mokslininkas pastebi, kad visuomet išlieka tikimybė, kad robotas gali tapti pavojingas žmogui. Jei robotą užprogramuotume išvalyti žemę nuo šiukšlių, o robotas pamanys, kad žmogus yra šiukšlė, tuomet galima tikėtis blogiausio.

G. Dervinis sako, kad kiekvienas mūsų galime būti valdomas emocijomis, kylančiais poreikiais bei informacija.

„Siekiant apsisaugoti nuo manipuliacijos yra kuriama dirbtinio intelekto (DI) etika. Emocija nėra programuojama – šypsnis tai tik atvaizdas. DI yra kuriamas žmonių – kokias funkcijas įdiegsime, tokias pasekmes ir turėsime. Jei robotas nužudė žmogų, tai ne roboto, o žmogaus klaida, jo atlaidumas, nes įrankis negali žudyti. Mūsų natūrali savybė yra daryti klaidas, o tai žudo. Kiek mes padarysime dirbtiniame intelekte klaidų, tiek ir super intelektas tų klaidų atkartos“, – pabrėžia jis.

Mokslininko teigimu, rašytojas fantastas Aizekas Azimovas sukūrė robotų elgesio taisykles.

„Pirmoji taisyklė – robotas negali sužeisti žmogiškos būtybės veikimu ar neveikimu. Antroji – robotas turi paklusti žmogiškos būtybės įsakymams, išskyrus kai tie įsakymai prieštarauja pirmajai taisyklei. Trečioji taisyklė – robotas turi ginti savo egzistenciją, išskyrus kai tai prieštarauja pirmajai ir antrajai taisyklėms“, – taisykles įvardina docentas.

G. Dervinio teigimu, mes kuriame robotus, kurie negali pakenkti žmogui, bet taip pat kuriame karinius robotus, kurie savaime yra žudymo mašinos, štai čia žmogus peržengia savo intelektą, save vadindamas intelektualu. Mes galime palengvinti sau gyvenimą, tačiau neturime peržengti sau susikurtų taisyklių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių