Vis daugiau mokslininkų vietoje pakartotinio skrydžio į Mėnulį, ragina skristi į Marsą. Tačiau kritikai nurodo, kad tokia kelionė būtų varginanti ir ilga bei truktų apie pusę metų. Tačiau šiuo metu kuriamas naujas jonų variklisVASIMIR (angl. Variable Specific Impulse Magnetoplasma Rocket), kuris kelionę iš Žemės į Marsą galėtų sutrumpinti iki 39 dienų.

Kitaip nei raketos-nešėjos, kuriose traukos jėgos sukuriamos degant cheminėms medžiagoms, jonų varikliai naudoja įelektrintus atomus, kuriuos leidžia per magnetinį lauką. Ta pačia kryptimi skriejančių įelektrintų dalelių srautas stumia variklį į priešingą pusę.

Tiesa, palyginti su raketomis, jonų varikliai turi gerokai mažiau galios. Kol kas vieno tokio variklio sukuriama traukos jėga prilygsta 0,5kg. Vis dėlto kosmose, kur neveikia gravitacijos jėgos ir nėra oro pasipriešinimo, toks variklis galėtų išjudinti 2 t krovinį.

Jonų variklius mokslininkai palygina su silpnu, tačiau nuolatos pučiančiu vėjeliu. Tokie varikliai kosmose gali veikti metų metus, o jais varomas kosminis laivas nuolatos greitėti ir galop pasiekti didesnį negu raketų greitį.

Pirmieji tokių jonų variklių modeliai naudojami kai kuriuose palydovuose. VASIMIR nuo jų skiriasi tuo, kad jame naudojamas radijo dažnių generatorius, dar labiau įkaitinantis daleles, kurios įgauna didesnį pagreitį.

Jonų varikliai gali būti varomi įvairaus tipo dujomis, tarp jų ir vandeniliu. Vandenilį galima išgauti iš vandens, kurio galima aptikti ir kitų planetų paviršiuje. Todėl vanduo gali būti naudojamas kaip universalus kuras.