Koralų rifai ne veltui nuo seno buvo laikyti vienu iš nuostabiausių povandeninio pasaulio stebuklų. Nors bendras pasaulio rifų plotas būtų lygus maždaug pusei Prancūzijos, juose klesti apie 25 proc. visų organizmų, randamų vandenynų ir jūrų ekosistemose. Visgi jau nuo 1980-tųjų visuotinai pripažįstamas reiškinys – koralų blyškimas ir mirtis, sukelti visuotinio klimato atšilimo veiksnių šiandien tampa vis aktualesnis.

Naujausi mokslininkų tyrimai atskleidžia, jog iki 2050-tųjų visi pasaulio rifai kentės kasmetinius masinius išmirimus.

Koralai – toli gražu ne jūrų augalai

Koralų rifai, dažnai vadinami „jūriniais atogrąžų miškais“ savo išvaizda neretai klaidina – ne vien senovės graikai, bet ir daugelis žmonių šiandien yra neteisūs manydami, jog koralai yra augalai. Išties, tai labai išskirtiniai gyvūnai. Koralas yra mažas organizmas, kiek primenantis medūzą.

Kiekvienas mažytis koralas aplink save iš vandenyje esančių medžiagų susikuria kiautą. Daugybė šių kiautų, sulipdytų kartu, formuoja įvairiausių formų koralinį rifą. Tačiau tai dar ne viskas – šių gyvūnų, primenančių miniatiūrines medūzas audiniuose (t. y., kūno viduje) gyvena dumbliai, kurie gamina koralui įvairias maisto medžiagas taip padėdami jam išgyventi. Beje, patys koralai iš tiesų yra bespalviai, o jų ryškūs raudoni, geltoni bei rusvi atspalviai yra minėtieji dumbliai.

Spalvoti rifai tampa baltomis dykumomis

Pastarųjų kelių dešimčių metų tyrimai klimato kaitos temomis, sukėlę nemažai kontraversiškų diskusijų, galų gale suteikė nepaneigiamų įrodymų ir privertė visuomenę priimti visuotinį klimato atšilimą kaip faktą. Koralų rifai yra vieni iš jautriausių tokiems atmosferos pasikeitimams – vandens temperatūrai pakilus vos 1ºC aukščiau metinės didžiausios temperatūros, dumbliai, gyvenantys koraluose, nebesugeba atlikti savo funkcijos ir yra automatiškai išmetami iš koralų: taip šie praranda savo „maisto medžiagų gamintojus“ ir miršta.

Temperatūros kilimas nėra vienintelė koralų žūties priežastis: padidėjusi saulės spinduliuotė, vandens tarša bei kiti panašūs veiksniai prisideda prie koralų mirčių. Dėl šių priežasčių koralų rifai praranda savo spalvas ir gyvybę, palikdami tik kilometrais besidriekiančius vaiduokliškus kiautus.

Jungtinio tyrimo, atlikto Nacionalinio koralų rifų instituto, Majamio universiteto bei kelių aplinkosaugos organizacijų Jungtinėse Valstijose duomenimis, pasaulio vandenynų temperatūros anomaliai augo pastaruosius kelis dešimtmečius, ir šiuo metu yra nepaprastai aukštos, daug kur net pora laipsnių aukštesnės už normalias ribas. Tai atrodytų visai nedaug, tačiau tokie pokyčiai sukelia tiesiog katastrofiškus padarinius koralų rifų sistemoms.

Žala ir jos padariniai – neįvertinami

Atrodytų, šen bei ten nunykę rifai jokios žalos nedaro, juk greitai jų vietą galėtų pakeisti kiti. Visgi negalvojama, kokia didelė jūros gyvūnijos bei augalijos dalis priklauso nuo koralų rifų sistemos – jai sunykus, žūsta visi šie priklausomi organizmai, kaip tūkstančiai rūšių žuvų.

Lygiai taip pat nekreipiama dėmesio į tai, kaip labai rifai yra naudingi žmogui: žuvininkystės industrijai žuvis iš koralų rifų teikia maždaug milijardui žmonių, kurių dauguma gyvena toli nuo šių brangių išteklių. Net ir lietuviai dažnai nesusimąsto, jog jų vakarienė dažniai atkeliauja iš Baltijos jūros rifų (taip, rytinėje Baltijos dalyje taip pat juos sutinkame, nors ir ne tokius pačius, kaip Karibuose).

Visgi rifai – ne vien žuvies tiekėjai. Jie pripažinti vienomis iš seniausių ekosistemų, dėl to dažnai yra analizuojami praeities klimatams sužinoti ir tirti. Taip pat įvairios medžiagos, gaunamos iš koralų yra naudojamos vaistų nuo vėžio, artrito, įvairių bakterinių infekcijų bei širdies ligų gamybai.

Šių metų duomenimis, remiantis pačiomis optimistiškiausiomis prognozėmis, klimato kaita sukels didelę grėsmę ir paskatins didelę koralų dalį įvairiose pasaulio vietose visiškai išnykti per artimiausius 30–50 metų. Sakyti „tai priklauso nuo mūsų“ skamba kiek banaliai – klimato kaitos padariniams sumažinti prireiks labai daug pasaulio vyriausybių, gamtosaugos organizacijų ir visuomenės pastangų, tačiau visgi kiekvienas pradedame nuo savęs: atsakingas vartojimas ir dėmesys aplinkosaugos klausimams iš kiekvieno iš mūsų padės grįsti kelią į gamtos stebuklų išsaugojimą.