- Technologijos.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Egzistuoja nemažai gyvūnų rūšių, kurios dauginasi neseksualiniu būdu. Kuo žmonės kitokie?
Sekso prasmė, iš pirmo žvilgsnio, lyg ir akivaizdi – giminės pratęsimas, genomo paįvairinimas. Visgi seksualinės reprodukcijos privalumai evoliucijos kontekste ne tokie jau ir aiškūs, pastebi "Popsci.com". Ragvabalių patinai užsiaugina didžiulius, gremėzdiškus, raganosiškus ragus, ilgiu siekiančius pusę kūno korpuso. Tokiais ragais ragvabaliai kaunasi dėl patelių. Rojaus paukščiai fantastiškų spalvų plunksnas užsiaugina vedini tikslo poruotis. Čarlzą Darviną (Charles Darwin) jaudino tokie bruožai, nes jo evoliucijos teorija negalėjo visiškai jų paaiškinti ("Povo uodegos plunksna, kada į ją bepažiūrėčiau, mane supykina!" – savo bičiuliui rašė garsusis gamtininkas).
Maža to, seksas įgalina partnerį, kuris niekaip nesusijęs su tavo genetine linija ir yra galbūt prastesnių genetinių duomenų, įterpti net pusę savojo genomo į tavo palikuonių genomą. Kodėl seksas beveik visuotinas tiek gyvūnų, tiek augalų, tiek grybų pasauliuose? Ar natūraliai atrankai, kuri taip myli puošmenas demonstruojančius gyvūnus ir dievina genetinę ruletę, nederėtų susimąstyti apie paprastesnius būdus, pvz., klonavimą?
Ir derėtų, ir nederėtų. Daugybė gyvūnų dauginasi klonavimo būdu; kai kurių rūšių aktinijos pumpuravimosi būdu greta savęs išsiaugina identiškus dvynius. Neseksualiniu būdu daugintis gali ir amarai, bitės, skruzdės. Iš nekalto prasidėjimo palikuonių kartais atsiveda ir kūjagalviai rykliai, kalakutai, smaugliai, Komodo drakonai.
Tačiau kone visi gyvūnai vienu ar kitu gyvenimo tarpsniu vis dėlto įsitraukia į seksą. Biologai tvirtina, kad sekso privalumai siejami pirmiausiai su genomo performavimu, kuris įvyksta lytinių ląstelių mejozės metu. Vykstant mejozei, tėvų genų kombinacijos suardomos ir perkonfigūruojamos į naujas genetines struktūras – taip gaunamos naujos genų kombinacijos, kurios gali turėti evoliucinių pranašumų.
Vis dėlto vienas gyvūnas įsigudrino egzistuoti visiškai be jokio sekso. Daugelyje gėlo vandens telkinių aptinkamos verpetės (bestuburiai gyvūnai) tėra kelių dešimtųjų centimetro dydžio ir jas sudaro tik apie 1000 ląstelių. Tačiau jos egzistuoja jau maždaug 80 mln. metų. Iš viso priskaičiuojama apie 400 verpečių rūšių. Taigi, genetinė įvairovė (ir visai nemenka) yra ir čia. Nors dar niekas nėra matęs verpečių patinėlio. Verpetės padeda neapvaisintus kiaušinėlius, iš kurių išsirita ir išauga visiškai vaisingos patelės. Kame paslaptis?
Harvardo universiteto biologijos profesorius Metjus Meselsonas (Matthew Meselson) su kolegomis pastaruosius kelerius metus tyrinėjo verpečių molekulinę genetiką. Tyrėjai švitino verpetes ypač didelėmis jonizuojančios radiacijos dozėmis (tai paprastai šimtuose vietų nutraukia DNR grandines). Vienas iš buvusių M. Meselsono mokinių Jevgenijus Gladyševas pademonstravo, kad verpetės gali visiškai atkurti savo genomą – beprecedentis gebėjimas gyvūnijos pasaulyje.
Neseniai M. Meselsonas su J. Gladyševu padarė dar beprotiškesnį atradimą: pasirodo, verpetės "importinių" DNR fragmentų lyg niekur nieko pasisavina iš bakterijų ir grybų – tokiu būdu palaiko genetinę savo rūšių įvairovę. Tad kodėl visi likusieji gyvūnijos pasaulio atstovai... pasmerkti seksui?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?4
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...