- LRT RADIJO laida „60 minučių“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugiau nei 90 proc. kibernetinių nusikaltėlių siekia finansinės naudos, o išpirkų prašo šantažuodami ir grobdami kompiuteriuose esančią informaciją. Taip LRT RADIJUI sako Ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo departamento direktorius Rytis Rainys. Anot jo, ištisos gaujos, anksčiau užsiimdavusios narkotikų ir ginklų prekyba, pinigų klastojimu, šiuo metu savo veiklą perkėlė į elektroninę erdvę.
Skiria tris kibernetinių atakų grupes
Kibernetinės atakos skiriasi, o rezonansinių atakų per metus nebūna nė dešimties, LRT RADIJUI sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Rimtautas Černiauskas. Tačiau, jo teigimu, atakų, kurios vertinamos kaip vidutinio pavojingumo, būna jau daugiau – šimtai: „Ne visos jos rezonansinės ir iškyla į viešumą. Nesėkmingų atakų bandymų kiekvieną dieną būna tūkstančiai.“
Pašnekovas tvirtina, kad internetas yra pasaulinis tinklas, programišiai slepiasi įvairiose valstybėse, kurios neminimos. „Žinoma, mes galime nustatyti, kokius metodus jie naudoja, kokie pirmieji adresai naudoti priedangai. Tačiau toliau pradeda veikti teisėsauga ir ji, naudodama savo įgaliojimus, bando susekti tiek adresus, tiek pačius asmenis“, – pasakoja specialistas.
R. Černiauskas aiškina, kad į teisėsaugą kreipiasi ir žalą vertina pati institucija, patyrusi ataką: „Šiais metais, kiek žinau, buvo kokie 3–4 atvejai, kai dėl to kreipėsi valstybės institucijos. Nežinau, ar dažnai kreipiasi privačios įmonės, reikėtų klausti teisėsaugos.“
Kibernetinių atakų motyvai, anot R. Černiausko, patys įvairiausi, bet paprastai jie skirstomi į tris kategorijas. „Pirma grupė – tai atakos siekiant gauti finansinės naudos. Dažniausiai tai kriminaliniai veikėjai, prašantys išpirkos ar naudojantys kompiuterius, į kuriuos įsilaužia, kitiems tikslams – „botnetams“ ir „DDoS“ atakoms ir kt. Visi tokių atakų motyvai – finansiniai“, – teigia specialistas.
Antra atakų grupė, kaip tvirtina R. Černiauskas, nemaža, o joje veikia haktyvistai: „Galima sakyti ir aktyvistai, atakuojantys iš idėjos, taip norintys paviešinti pasauliui savo poziciją. Jie nori, kad žmonės susimąstytų apie atšilimą, gyvūnų teises ir t. t.“
Pašnekovo įsitikinimu, trečia atakų grupė pati pavojingiausia – tai specializuota veikla, remiama tarnybų, o organizuojama tiesiogiai. „Taip ir vadiname – specialiųjų tarnybų veikla. Ji sudarytų mažiau nei 5 proc. visų atakų. Paprastai taip veikiantys asmenys nesistengia būti matomi, jie gali metų metus kontroliuoti vieną ar kitą struktūrą ir laukti dienos, kai gaus nurodymą kažką pademonstruoti realiai“, – aiškina R. Černiauskas.
Pataria kritiškai vertinti
Ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo departamento direktorius Rytis Rainys sako, kad kibernetiniai nusikaltėliai paprastai siekia finansinės naudos: „Didžioji dalis, daugiau nei 90 proc. visų incidentų privačiajame sektoriuje, fiksuotų tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, susiję su vienokia ar kitokia ekonomine nauda.“
Pasak R. Rainio, Ryšių reguliavimo tarnyba praėjusiais metais ištyrė daugiau nei 41 tūkst. incidentų, o šiais metais jų skaičius artėja prie 50 tūkst. „Jų labai daug, tai paliečia ir namų vartotojus, ir įmones bei organizacijas. Kyla klausimas, kaip apsisaugoti.“
Paklaustas, kaip kibernetiniai nusikaltėliai siekia finansinės naudos, specialistas aiškina, kad tai daroma labai įvairiai: „Tai gali būti šantažas. Šiais metais labai daug vartotojų palietęs incidentas – vadinamieji koduojantys virusai. Tai virusai, užkoduojantys kompiuteryje esančią informaciją, pavyzdžiui, įmonių buhalterinės apskaitos programas ir jų duomenis, atsargines jų kopijas ir pan.“
Už koduotą informaciją, kaip teigia R. Rainys, prašoma išpirkos, vėliau nukentėję vartotojai gauna kodus, kuriais gali atkoduoti informaciją. „Išpirkos dažnai prašoma virtualia valiuta – bitkoinais, bet nuostoliai gali būti ir kitokie. Informacija yra pirminis šaltinis. Su ja kriminaliniai nusikaltėliai gali pasiekti kodus, kuriuos naudoja vartotojas – socialinių paskyrų, elektroninio pašto dėžučių ir pan.“, – tikina specialistas.
Pašnekovo teigimu, labiausiai nusikaltėlius domina elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenys. Tačiau, priduria jis, neatsilieka ir socialinių tinklų paskyros: „Paskui jos gali būti išnaudojamos kitoms atakoms. Galiausiai paskyros gali būti nuomojamos, parduodamos ir pan. Susidaro ištisa grandinė.“
Paklaustas, kaip apsisaugoti nuo kibernetinių nusikaltėlių, R. Rainys aiškina, kad pirmiausia reikia kritiškai elgtis internete. „Reikia kritiškai elgtis ir įvertinti bet kokias užklausas, įtartiną draugų elgesį ir pan. Viską reikia tikrinti ir vertinti“, – sako pašnekovas.
Specialistas pataria naudotis ir techninėmis priemonėmis – nepamiršti kompiuterinės higienos ir antivirusinių programų: „Tai labai svarbus dalykas, nors kibernetiniai nusikaltėliai labai intensyviai naudoja socialinės inžinerijos metodus, o dabartinės atakos yra gana rafinuotos.“
Kaip teigia R. Rainys, kriminalinė policija yra pateikusi daug faktų, rodančių, kad ištisos gaujos, anksčiau užsiiminėdavusios rizikingais verslais – narkotikais, ginklais, pinigų klastojimu ir pan., šiuo metu savo veiklą perkėlė į elektroninę erdvę.
R. Rainys tvirtina, kad kibernetiniai nusikaltėliai siekia kuo ilgiau išlaikyti užgrobtą resursą savo valdžioje, nuotoliniu būdu jį kontroliuoti. „Dažniausiai vartotojas nepastebi jokios įtartinos veiklos, nes naudojamos maskavimosi priemonės. Kompiuterio naudotojui namuose tai padaryti ypač sunku. Tačiau įmonės ir organizacijos gali sau leisti kreiptis į saugos specialistus“, – aiškina pašnekovas. Dabar, anot jo, yra gana stipri kibernetinio saugumo rinka, specialistai gali padėti išspręsti įvairias problemas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...