- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
73 proc. 14-18 metų jaunuolių mano, kad internete slypi grėsmės ir pavojai – tai atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ praėjusių metų pabaigoje Nacionalinės švietimo agentūros užsakymu atliktas reprezentatyvus tyrimas.
Pandemijos metu, kai nebegalime susitikti ir bendrauti gyvai, veikla internete ir socialiniuose tinkluose yra gerokai suaktyvėjusi. Nors nebevykstame atostogauti, nerengiame vakarėlių, savo mintimis ir nuotraukomis dalijamės netgi dažniau – taip numalšiname išaugusį bendravimo alkį.
Tyrimo duomenimis, 44 proc. paauglių nurodė asmeniškai susidūrę su vienokiomis ar kitokiomis grėsmėmis internete. 29 proc. yra susidūrę su neteisėta ir žalinga informacija internete. Penktadalis (20 proc.) teigė susidūrę su priekabiavimu ir patyčiomis, 9 proc. – su seksualinio pobūdžio pokalbiais, siekiant išvilioti susitikti su nepažįstamaisiais, o 8 proc. – su privatumo praradimu, atskleidus asmeninius duomenis.
Rita Šukytė, asmeninio archyvo nuotr.
Asociacijos „Langas į ateitį“ veiklų ekspertės Ritos Šukytės teigimu, geriau yra mažiau negu per daug. Ji siūlo savo kasdienės veiklos įspūdžiais, mintimis ar nuotraukomis verčiau dalintis privačiai su artimaisiais ar uždarose grupėse su žmonėmis, kuriais pasitikima.
„Jei visgi norime informaciją paskelbti socialiniuose tinkluose, reikia pagalvoti, ką ši žinutė ar nuotrauka transliuoja, ar joje ne per daug atskleidžiama asmeninės informacijos, prisiminti, kad nuotrauka iš socialinių tinklų gali nukeliauti bet kur. Kartą paskelbtos informacijos internete sukontroliuoti nebegali. Žinoma, įmanoma ištrinti įrašus iš savo paskyros, tačiau niekada negalime žinoti, ar kas nors informacijos neišsaugojo mums net neįtariant“, – atkreipia dėmesį ji.
Kartą paskelbtos informacijos internete sukontroliuoti nebegali. Žinoma, įmanoma ištrinti įrašus iš savo paskyros, tačiau niekada negalime žinoti, ar kas nors informacijos neišsaugojo mums net neįtariant.
Atvirumas gali pritraukti ir neigiamus komentarus
Pasak ekspertės, reikėtų vengti dalintis telefono numeriu, savo namų adresu, jų aplinka ar netgi savo atostogų data, mat visa šia informacija gali pasinaudoti ilgapirščiai.
„Įsivaizduokime galimą situaciją – persikrausčiau į naujus namus ir noriu pasidalinti, kur dabar gyvenu. Po kelių savaičių pasidalinu nuotraukomis iš namų aplinkos, o dar po kurio laiko parašau, kad išvažiuoju atostogų dviem savaitėms. Turintiems blogų kėslų žmonėms tiesiog ištransliuojame, kad mūsų nėra namie. Tikrai nesakau, kad negalima dalintis atostogų akimirkomis, tačiau tikslingiausia tai padaryti jau grįžus“, – rekomenduoja R. Šukytė.
Kadangi socialiniai tinklai yra labai vieša erdvė, rekomenduojama turėti tam tikras draugų grupes, skirtingas auditorijas, kad būtų galima su vienais dalintis vienokia informacija, su kitais – kitokia.
„Tačiau retai kas elgiasi pagal rekomendacijas. Jeigu turime paskyrą kokiame nors socialiniame tinkle, tai dažniausiai ta pati informacija transliuojama visiems draugams, o kartais paskyros apskritai būna viešos. Nors dabar po truputį ima ryškėti ir kita tendencija – jaunimas keliasi į socialinius tinklus, kuriuose gali turėti daugiau privatumo ir susikurti anonimiškas paskyras“, – sako R. Šukytė.
Jos teigimu, viena iš pasekmių skelbiant asmeninę informaciją – neigiami komentarai ar patyčios internete.
„Jeigu žmogus nori paskelbti kažką nevienareikšmiškai vertinamo, drąsaus ar prieštaringo, tai reikia būti nusiteikusiam sulaukti neigiamų komentarų. Mūsų žodžiai ir nuotraukos gali sulaukti atoveiksmio, kokio nesitikėjome. Todėl gerai apsvarstykite, kokių pasekmių gali turėti įrašas. Jei visgi vaikas ar paauglys nori drąsiai elgtis socialiniuose tinkluose, tuomet jis turi suvokti, jog per skaitmeninius įrenginius, jis bendrauja su gyvais žmonėmis. Neigiama informacija veikia mus visus, bet vaikams ypatingai skaudu sulaukti negatyvių reakcijų“, – pastebi ji.
Mūsų žodžiai ir nuotraukos gali sulaukti atoveiksmio, kokio nesitikėjome.
Pasak pašnekovės, nors dauguma vaikų teigia žinantys apie grėsmes internete ir kaip elgtis su jomis susidūrus, realiame gyvenime tai ne visada būna tiesa. Vaikų žinioms sustiprinti skirta ir visa Saugesnio interneto savaitė 2021, kurios renginius organizuoja ir projektas „Prisijungusi Lietuva“. Vasario 8-12 d. nuotoliniu būdu bus transliuojamos edukacinės pamokos 4-6 klasių moksleiviams, kuriose bus pasakojama, kaip atsirinkti, ką internete galima viešinti, o ką geriau pasilikti tik sau ir artimiesiems, kodėl internetiniai žaidimai taip įtraukia bei kaip juose žaisti saugiai, kas yra žalingas turinys ir ką reikėtų daryti su juo susidūrus bei kalbėsime apie bendravimą su internetiniais draugais bei apie elektronines patyčias.
Intymaus turinio žinutėms – ne
Kiekvieno žmogaus asmeninės ribos yra kitokios, visi kasdien sprendžiame, kiek ko apie savo asmeninį gyvenimą atskleisti viešojoje erdvėje. Pavojai, anot ekspertės, taip pat kyla, kuomet susirašinėjant asmeninėmis žinutėmis atskleidžiama per daug – tai gali būti tiek asmeniai duomenys, tiek intymios nuotraukos.
„Sekstingas, arba intymaus turinio žinučių siuntinėjimas, dažniausiai prasideda kaip žaidimas tarp dviejų žmonių, o paskui gali baigtis ir labai liūdnai, kai santykiai nutrūksta. Jaunuoliams patariame apskritai to nedaryti, ypač tokio turinio žinučių nesiųsti nepažįstamiems žmonėms. Bet žinome, jog šio reiškinio taip paprastai nesustabdysi. Savo seksualumo tyrinėjimą psichologai vadina natūraliu žmogaus raidos etapu, tačiau viską gerokai pakeitė internetas“, – teigia R. Šukytė.
Tačiau ekspertė įsitikinusi, kad galimos grėsmės neturėtų atbaidyti nei jaunuolių, nei jų tėvų naudotis interneto teikiamomis galimybės – tiesiog reikia domėtis saugaus elgesio internete aktualijomis ir gerbti vieni kitus ne tik susitikus akis į akį, bet ir elektroninėje erdvėje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...