Dirbtinis intelektas iki 2028 m. sukels didžiulę ekonominę krizę: kas pirmieji praras darbą?

Dirbtinio intelekto (DI), kuris, kaip buvo prognozuojama, bus pasaulinės gerovės varomoji jėga, plėtra gali tapti vienos giliausių JAV istorijoje ekonominių krizių katalizatoriumi, teigia „New Format“.

„Citrini Research“ paskelbta ataskaita „2028 m.: pasaulinė intelekto krizė“ jau sukėlė paniką Volstrite.

Po dokumento paskelbimo vasario 23 d. akcijų rinka sureagavo nedelsiant: technologijų milžinės IBM akcijos krito 13 proc., o „Datadog“, „CrowdStrike“ ir „Zscaler“ akcijos prarado po 9 proc. savo vertės.

Analitikai prognozuoja, kad iki 2028 m. JAV ekonomika gali susidurti su precedento neturinčiu sukrėtimu. Ekspertai prognozuoja pagrindinio biržos indekso S&P 500 kritimą 38 proc., spartų nedarbo lygio augimą iki 10,2 proc. ir žlugimą kreditavimo sektoriuje. Pagrindinė priežastis – masinis DI diegimas.

Ekonomistai aiškina paradoksą: nors dirbtinis intelektas viršys visus lūkesčius produktyvumo požiūriu, tai nesukels ekonominio pakilimo gyventojams. Priešingai, įmonės pradės masiškai atleisti darbuotojus, pakeisdamos juos daug pigesniais algoritmais.

Susidūrus su gyventojų perkamosios galios sumažėjimu ir, atitinkamai, savo pajamų kritimu, korporacijos bus priverstos dar griežčiau taupyti. Tai sukels destruktyvų ciklą: naujos atleidimų bangos, skirtos investuoti į dirbtinį intelektą, sukels dar didesnį vartotojų išlaidų kritimą, galiausiai paveiks socialinę struktūrą, finansų rinkas ir nekilnojamojo turto sektorių.

Kas pirmieji praras darbą?

Istoriškai kiekviena technologinė revoliucija sukūrė naujų profesijų. Dirbtinis intelektas nėra išimtis – rinkoje atsiranda darbo vietų duomenų centrų inžinieriams ir greitųjų sprendimų specialistams (kuriantiems užklausas neuroniniams tinklams). Tačiau naujų darbo vietų kūrimo tempas gerokai atsilieka nuo senųjų naikinimo tempo.

„Kiekvienai naujai dirbtinio intelekto sukurtai darbo vietai dešimtys senų tampa nereikalingos“, – pažymėjo analitikai.

Be to, naujų pareigybių atlyginimai bus gerokai mažesni nei ankstesni standartai. Iki 2028 m. pagrindinis poveikis bus biurų darbuotojams ir paslaugų sektoriui. Tuo pačiu metu padėtis gamybos, statybų, sveikatos priežiūros ir amatų sektoriuje išliks gana stabili.

Tačiau net ir krizės metu kai kurios korporacijos ir toliau fiksuos rekordinį pelną, mažindamos personalo išlaidas. Tačiau šie pinigai nustos cirkuliuoti ekonomikoje per analitikų, teisininkų, vadovų ar kūrėjų atlyginimus.

Ekonomistai tai vadina „fantominiu BVP“ – ekonomine veikla, kuri fiksuojama makroekonominėse ataskaitose, bet iš tikrųjų neduoda naudos realiajai ekonomikai ar visuomenei.

JAV vyriausybė anksčiau ar vėliau bandys įsikišti į situaciją. Vienas iš variantų – įvesti vadinamąjį „DI dividendą“ – mechanizmą, skirtą pertekliniam įmonių pelnui perskirstyti bedarbiams piliečiams.

„Tačiau socialinė struktūra byra greičiau, nei gali vykti įstatymų leidybos procesas“, – perspėjo ekspertai.

Primename, kad dr. Geoffrey Gintonas, žinomas kaip dirbtinio intelekto „krikštatėvis“, anksčiau nustatė vienintelį būdą išgelbėti žmoniją nuo galimo sunaikinimo. Pasak jo, galingesnis ir protingesnis dirbtinis intelektas turi turėti įmontuotus „motinystės instinktus“.