Vanduo – natūralus kačių priešus. Daugeliu atvejų tai tiesa, bet kokia gi taisyklė be išimčių? Panašu, kad šioms katės jos ne tik nebaisus, bet net būtinas.

Katės instinktyviai bijo vandens. Spėjama, kad ši baimė atsirado labai seniai, kaip atsakas į plėšrūnų keliamą grėsmę. Nedideliems gyvūnams ankščiau buvo sunkiau prieiti prie vandens telkinio. Katės greičiausiai kilusios iš sausų regionų, kur į mažus vandens telkinius taikėsi daug gyvūnų. Tarp jų ir katėms pavojingi grobuonys.

Paprastai katės brenda į vandenį, bet daug geriau jaučiasi kai kojomis jaučia dugną. Laikant katę virš vandens ją apima panikos priepuolis, kadangi ji nežino koks ten gylis, tad savo noru į vandenį lendanti katė yra gana neįprastas reginys. O jeigu į vandenį lenda daug kačių? Galbūt mes kažko nežinome apie savo murkiančias namų šeimininkes?