Tačiau kalnuose ji buvo ne viena. Ji į žygį leidosi su savo borderkole Molly. Šeimininkei plyšo širdis iš sielvarto sužinojus, kad gelbėtojams tąkart nepavyko surasti keturkojės bendražygės.
Pasiūlė pagalbą
Apie tai, kas nutiko keliautojai, greitai sužinojo Naujosios Zelandijos gyventojai. Supratę, kad šuo liko vienas kalnuose, ėmė kurpti planus, kaip galėtų padėti į bėdą patekusiai Molly. Vieni skubėjo į jos paieškas ant žemės, o kiti svarstė, kad ją daug lengviau būtų rasti žvalgant apylinkes iš paukščio skrydžio.
„Susisiekiau su nukentėjusia moterimi ligoninėje ir pasakiau, kad pabandysiu Molly surasti savo jėgomis“, – pasakojo Matas Niutonas, kompanijos „Precision Helicopters New Zealand“ savininkas ir vadovas. Kompanijos bazė įsikūrusi Hokitikos tarpeklyje netoli Arahuros upės, kur dingo jauna kalytė.
Žmonės susivienijo
Akivaizdu, kad skrydžiai sraigtasparniais nepigūs. Dėl to minėtos kompanijos savininkas ir pilotas M. Niutonas ir jo šeima pakvietė žmones jungtis į lėšų rinkimo akciją, kad galėtų išžvalgyti didesnes teritorijas ir įsigyti pažangią paieškos įrangą.
Žmonės neliko abejingi. Šimtai jų atsiliepė į pagalbos prašymą, į nurodytą sąskaitą ėmė plaukti nukentėjusios moters visai nepažįstančių žmonių aukos.
Neabejingi geraradariai paieškai skyrė daugiau nei 11 tūkst. Naujosios Zelandijos dolerių (6 300 JAV dolerių).
To visiškai pakako, kad būtų galima finansuoti dar tris valandas skrydžio sraigtasparniu su specialia šilumą fiksuojančia vaizdo įranga.
Pamatė per termovizorių
M. Niutonas pakilo į dangų kartu su veterinarijos gydytoja, savanoriais paieškos dalyviais ir šunimi vardu Bingo. Jie visi kartu neskaičiuodami savo laiko patraukė ieškoti Molly, kuri be savo šeimininkės viena miškuose, kalnuotose vietovėse jau praleido savaitę.
„Maždaug po valandos mums pasisekė, – greitai pasibaigusia operacija pasidžiaugė sraigtasparnį pilotavęs M. Niutonas. – Skrendant aukštyn upe, šunį pirmiausia pastebėjome per termovizorių, o paskui ir plika akimi.“
Maitinosi tuo, ką rado
Tiesa, tą pačią vietą, kur ir surado besiblaškančią kalytę, M. Niutonas buvo apžiūrėjęs anksčiau, tačiau prie krioklio nerado jokių Molly pėdsakų. Taip ir liko neaišku, ar šuo taip pat nukrito nuo krioklio, ar galiausiai pati atkeliavo į tą vietą, kur nukrito jos sužeista šeimininkė.
Sraigtasparnis nusileido gana žemai, kad savanoris galėtų išlipti su gelbėjimo šunimi Bingo. Jiems prireikė šiek tiek laiko, kad Molly jais pasitikėtų ir patrauktų drauge į saugią vietą.
Gelbėtojai spėjo, kad visą savaitę vienas likęs šuo maitinosi tuo, ką sugebėjo susimedžioti gamtoje.
„Manau, ji suprato, ką mes ketiname daryti, – sakė pilotas. – Elgėsi tikrai gerai. Ji nepabėgo ir džiaugėsi, kad buvo išgelbėta.“
Pristatė šeimininkei
Išgelbėta Molly buvo stebėtinai geros būklės.
Praėjus kelioms valandoms po šuns išgelbėjimo, Molly savininkė, vis dar besigydanti rimtus sužalojimus, atvyko į susitikimą su išgelbėta savo augintine. Jų akistata buvo itin emocionali, moteris negailėjo gražių žodžių nepažįstamiems žmonėms, aukojusiems pinigų, kad Molly būtų išgelbėta ir grįžtų pas šeimininkę į namus.
„Manau, kad šuns sugrįžimas šiek tiek pagreitins šeimininkės gijimą“, – neabejojo operacijai vadovavęs M. Niutonas.
(be temos)