Vilkų medžioklė pavojaus nekelia

Grybautojams baimintis neverta

Išgirdę apie tai, kad prasideda medžioklės su varovais laikas, nemažai gamtos mėgėjų kelia klausimus, ar tai saugu žmonėms, kurie ir vėlyvą rudenį randa ką veikti miškuose. Kiti svarsto, ar humaniška naikinti miško sanitarais vadinamus vilkus.

Baimintis, kad medžioklės metu nukentės niekuo dėti žmonės, nereikėtų. 

Jie gali vaikštinėti visuose miškuose, išskyrus tas vietas, kur draudžiama lankytis. Medžiotojai privalo laikytis jiems keliamų saugos reikalavimų. Medžioklė neįmanoma ten, kur yra lankytojų, žmonių, kurie nesusiję su medžiokle.

„Medžiotojai privalo užtikrinti, kad žmonės nenukentės. Tikrai negalima šauti į miško, pastatų pusę. Negalima spausti gaiduko neįsitikinus, kad šūvis bus saugus ir nesukels kam nors grėsmės. Kol medžiotojas neįsitikina, kokį žvėrį mato, kokios jis yra lyties ir amžiaus, šauti negali“, – tikino Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vedėjas Zbignevas Glazko.

Iššovė tik kartą

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vadovas Vitalis Marozas patikino negirdėjęs, kad medžioklės metu būtų nukentėjęs koks nors po mišką vaikštinėjęs žmogus.

Paprastai gyventojai nesunkiai supranta, kad miške medžiojama. Tuo metu kelkraščiuose galima pamatyti daug automobilių, varovai kelia didelį triukšmą. Medžiotojai privalo turėti labai ryškias drabužių detales, ryšėti šviesą atspindinčius raudonus raiščius ar mūvėti tokias kepures. 

Varovai dažniausiai nesunkiai atpažįstami, nes ant striukių vilki šviesą atspindinčias liemenes.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Klaipėdos skyriaus valdybos pirmininkas Valdemaras Zakaras pasakojo, kad spalio 15-ąją pirmosios medžioklės su varovais metu jo būrelio nariui pasisekė sumedžioti vilką. 

Tądien per tris varymus nuaidėjo vienintelis šūvis, nuo jo ir krito senas patinas, svėręs 39 kilogramus. Tokia sėkmė pasitaiko kartą per septynerius metus. Šie faktai dar kartą įrodo, kad miškų lankytojai neturi pagrindo baimintis.

Oficialiai vilkų medžioklė su varovais leidžiama iki vasario 1 dienos. 

Nors medžiotojai gali medžiokles rengti bet kurią savaitės dieną, dažniausiai jie susirenka šeštadieniais.

Nušauna 60 vilkų

Jau porą metų iš eilės nepasisekė suskaičiuoti Lietuvos miškuose gyvenančių vilkų. Priežastis paprasta – nemažoje šalies dalyje žiemą nebuvo sniego. Šie žvėrys skaičiuojami gana sudėtingai ir būtinai tada, kai pasnigę. Vieną dieną visi Lietuvos urėdijų darbuotojai, girininkai, medžiotojai ir savanoriai eina į miškus ir skaičiuoja vilkų pėdsakus. Po kelių dienų ta pati procedūra pakartojama, o palyginus gautus rezultatus nustatoma vilkų populiacija.

Savivaldybių darbuotojai kasmet Aplinkos ministerijai teikia informaciją apie vilkų padarytą ūkininkams žalą.

Neretai visuomenėje pasigirsta kalbų, jog vilkų prisiveisė tiek daug, kad ūkininkai nebegali lauke palikti gyvulių ir būtina vilkų sumedžioti dar daugiau. Tačiau situacija rodo, jog neretai probleminėse vietose jau esantis vilkų sumedžiojimo limitas net neišnaudojamas. Pavyzdžiui, 2016–2017 m. medžioklės sezonu 2 vilkai buvo skirti sumedžioti Kupiškio rajono savivaldybėje, o nesumedžiotas nė vienas.

Klaipėdos rajono savivaldybei buvo skirtas 3 vilkų limitas, vėlgi nesumedžiotas nė vienas. Iš esmės 60-ies vilkų sumedžiojimo kvota išnaudojama visuomet, tačiau neišnaudotas limitas, kuris būna skirtas daugiausia žalos dėl vilkų patiriančiose savivaldybėse, būna perskirstomas bendrai, t. y. visai šaliai. Tuomet kyla klausimas: kam didinti vilkų sumedžiojimo kvotą? Juk visiems aišku, jog vilkų medžioklė leidžiama siekiant reguliuoti vilkų populiaciją ir sumažinti vilkų padaromą žalą ūkininkams. Koks tikslas medžioti vilką ten, kur jie nepadaro žalos?

Pasak Z.Glazko, šie metai buvo pirmieji, kai tokia žala nepadidėjo ir net šiek tiek sumažėjo. Tačiau iš gaunamos informacijos apie tai, kaip dažnai žmonės pastebi itin atsargius ir gudrius vilkus, sprendžiama, jog šių žvėrių skaičius ne mažėja, o, priešingai, didėja.  Šiemet numatoma tikslinti vilkų apskaitos metodiką, gamtininkai ketina ją tobulinti.

Pernai nuo sausio iki rugsėjo Klaipėdos rajone būta 21 atvejo, kai vilkai puolė naminius gyvulius ir 35 jų papjovė. Šiemet tokių atvejų būta tik trys, žvėrys sudraskė penkis gyvūnus. Vilkai sumedžiojo daugiausia telyčių, papjovė ir buliukų, veršelių, avių, plėšrūnai sudraskė kelis žmonių aptvaruose augintus tauriuosius elnius bei danielius. Ūkininkams vilkų padarytus nuostolius atlygina Aplinkos ministerija.

Žvėrių daugiau, kur medžiojama

Vilkai yra neatsiejama Lietuvos gamtos dalis, tai didžiausias mūsų miškų plėšrūnas. Jis labai svarbus mūsų ekosistemai ir, neabejotinai, reikalingas. Tai žino net mokinukai. Tačiau vis atsiranda žmonių, kurie įsitikinę, kad net tokia ribojama medžioklė yra blogis.

Mūsų šalyje nėra tokių radikalų, kurie kovoja su medžiotojais, trukdo medžioti, o Lietuvos įstatymai, skirtingai nuo Lenkijos, kol kas nėra nukreipti prieš tokius kovotojus.

Medžiotojai moka mokesčius už medžioklės plotų išteklių naudojimą, be to, jie rūpinasi laukinių gyvūnų gausa ir maitinimu baltojo bado metu.

Medžioklės būrelių nariai turi savų argumentų, kodėl būtina medžioti. Jie tikina ne kenkiantys laukinei gamtai, o palaikantys joje pusiausvyrą.

Z.Glazko pastebėjo, kad medžiotojų prižiūrimuose plotuose laukinių gyvūnų yra kur kas daugiau nei tuose miškuose, kur tokia veikla nevykdoma.

Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Urbelionytė paaiškino, jog būtina reguliuoti visų medžiojamųjų gyvūnų gausą, kad žvėrių populiacijos išliktų gyvybingos ir būtų išvengta medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos. Ne išimtis ir vilkai, kurių gausa kelia tiesioginę grėsmę ūkininkų auginamiems naminiams gyvuliams.

„Vilkai yra tiesioginiai mūsų konkurentai, – aiškino V.Zakaras. – Jeigu jų skaičius nebūtų reguliuojamas, labai greitai jų padaugėtų dešimteriopai. Tai būtų blogai laukinei gamtai ir padarytų kur kas daugiau žalos ūkininkams. Žmonės – taip pat ekosistemos dalis, o medžiotojai yra tie, kurie palaiko laukinių žvėrių balansą.“