„Situacija su Lietuvos miškais iš tikrųjų yra labai gera, kadangi miškų urėdija nuolatos įsigyja naujų plotų miško įveisimui, tai miškingumas nuolatos didėja. Šiuo metu miškingumas siekia apie 33,5 proc., o tikslas yra pasiekti 35 proc. Lietuvos miškingumo. Vyriausybės nustatyta miškų kirtimo norma nekinta dešimtmečius“, – kalbėjo Nemenčinės regioninio padalinio vadovas Giedrius Grincevičius.

Anot G. Grincevičiaus, miškai Lietuvoje nenyksta, kaip yra bandoma pasakyti.

Nemenčinės regioninio padalinio vyr. miškininkas Povilas Auglys pasakė, kiek šiemet Lietuvoje planuojama pasodinti sėjinukų.

„Nei daug, nei mažai – apie 6 mln. Tai sudaro mažesnę dalį nei pavasarį – iki 30 proc. viso sodinamo kiekio“, – teigė P. Auglys.

LNK stop kadras

G. Grincevičius pabrėžė, kad medelių prigijimas priklauso nuo sodintojo darbo. 

„Paprastai skaičiuojame, kad prigijimas būna apie 90–95 proc.“, – kalbėjo jis.

Miškininkai pateikė patarimų, kaip reikia prižiūrėti.

„Žmonės, sodinant, kada būna ir per nacionalinius miškasodžius, labai atsargiai liečia tą medelį. Iš tikrųjų, įsivaizduokite, pasodinome į gamtą, kur sąlygos įvairios: nuo saulės iki vėjų, šalčių, ledų, sniego atitirpimo ir panašiai. Jis nėra toks jau labai gležnas, bet tikrai daug priklauso nuo sodintojo“, – aiškino P. Auglys.

Miškininkas aiškino, kad privaloma sodinti pagal taisykles, o toliau pasodinus specialistai privalo prižiūrėti.

„Miškasodis reikalauja didelės fizinės jėgos. Galiu pasakyti, kad šiais technologijų laikais miško sodinimas mūsų miškuose nėra automatizuotas ir reikalauja didelių pastangų“, – teigė G. Grincevičius.

LNK stop kadras

P. Auglys pridūrė, kad tai yra sunkus darbas.

Nevyriausybinės organizacijos „Girių inspekcija“ įkūrėjas Laurynas Žemaitis, į klausimą, ar tokie miškasodžiai padeda atstatyti mišką, atsakė: „Visų pirma, stebint Valstybinės miškų urėdijos komunikaciją, džiugina tas dalykas, kad daugėja įvairovė sodinamų medžių.“

L. Žemaitis pabrėžė, kad atsodintas miškas yra nenatūralus, o sunaikinamos buveinės yra natūralios.

„Mes savo darbo metu irgi stebime, kaip, sakykim, sunaikintos tos pačios Europos svarbos buveinės: jos ne tik išpjaunamos, jos taip pat dar yra su vagomis – ariamos vagos – ir, aišku, suardomas dirvožemis“, – aiškino L. Žemaitis.

L. Žemaitis teigė, kad keičiasi pH, yra sutrikdoma mikrobioma.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tokia veikla nėra ekologiška, gal ūkiniu požiūriu yra produktyvi, bet biologinės įvairovės atžvilgiu, tai yra kenksminga veikla aplinkai“, – teigė nevyriausybinės organizacijos „Girių inspekcija“ įkūrėjas.

LNK stop kadras

L. Žemaitis pasakojo apie tai, kad svarbu suprasti šalies poreikį – kiek tos medienos reikia.

„Dabar turim tokią situaciją, kad Lietuva yra antra pagal dydį medienos tiekėja „Ikea“ prekybos tinklui pasaulyje. Tai reiškia, kad mes medienos tiekiame daugiau Švedijai“, – nurodė jis.