Nuo vakarinio šlaito nuslinko apie 50 kubinių metrų grunto. Pagramančio regioninio parko direktoriaus Sigito Mėlinavičiaus teigimu, griūti piliakalnis pradėjo po jo „renovacijos“, į kurią investuota kone pusė milijono eurų. Pirmos, tiesą mažesnės, nuošliaužos būta prieš metus.

Parko direktorius pasakojo, kad už nemenkas piliakalniui tvarkyti skirtas lėšas buvo pašalinti ant jo augantys medžiai bei krūmai, įrengtas drenažas, sutvirtinti šlaitai, nutiesti pasivaikščiojimo takai, piliakalnio viršuje pastatytas aukuras. „Kaip išsiaiškinome jau atsiradus nuošliaužai, toje vietoje šlaitas nebuvo tvirtinamas“, – tikino jis.

Pagramančio piliakalnio sutvarkymo projektą rengė archeologo Zenono Baubonio vadovaujama viešoji įstaiga „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“. Z. Baubonis tvirtino nemanantis, jog piliakalniai šalyje ėmė griūti dėl to, kad ant jų imta kirsti medžius. Anot jo, dabartinė nuošliauža atsirado dėl to, kad kalno viduje, po viršutiniu sluoksniu, žiemą buvo susidariusi vadinamoji ledo linzė. Atėjus pavasariui, atšilęs viršutinis gruntas atplyšo nuo ledo linzės ir pasislinko žemyn.