Paniką sodininkams sėja šliužų antplūdis

Dituvos soduose apsilankę klaipėdiečiai patyrė šoką – daržoves ir gėlynus apniko įspūdingo dydžio šliužų armija. Gyventojai tikina, kad sprindžio ilgio juodų į kirminus panašių gyvių prirenka ir po pusę kibiro.

Rankioja iš lysvių

Su anksčiau nematytais gyviais kiekvienas sodininkas kovoja savaip. Vieni padega, užpylę benzinu, kiti, juos surinkę, užpila druskos tirpalu.

"Girdėjau, kad net karpo per pusę, nes neturi kaip jų nugalabyti. Tai juodi, itin šlykštūs, piršto storio kirminai. Ilgai nebuvome savo sode, tad savaitgalį nustėrome išvydę, kas dedasi mūsų sklype", – įspūdžiais dalijosi klaipėdiečiai.

Šliužai ne tik kelia nemalonių emocijų, bet ir pridaro žalos – nuėda daržovių lapus ir net uogas.

"Patys matėme, kad per trumpą laiką toks padaras nugraužė pusę salotos lapo. Pririnkome pusę kibiro šių gyvių", – pasakojo sodininkai.

Centrinėje sodų bendrijos dalyje sklypą turinti Petronėlė su sūnumi taip pat guodėsi, kad aptinka šių šlykščių padarų, tačiau vid dėlto didesniąją radinio dalį sudaro paprastos sraigės.

"Savo sklype randu rudų šliužų. Taip pat pasitaiko rudų su šviesesniais dryželiais, margų", – sakė daržininkė.

Moters kaimynė iš lysvių rankioja ryškiai rudos, net oranžinės spalvos šliužus. Abi sodininkės tvirtino, kad šių padarų anksčiau soduose nebūdavo. Jie esą pasirodė tik prieš keletą metų.

Siekia ir 15 cm

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus vyriausiasis fondų saugotojas Albertas Gurskas dienraščiui tvirtino, kad dituviškiai ne be reikalo kelia paniką. Jo teigimu, invazinė šliužų rūšis į Lietuvą paplito kaip tik nuo pajūrio pusės.

"Apie šiuos gyvius pirmą kartą sužinojome iš klaipėdiečių. Tai nutiko prieš keletą metų. Mano bendradarbis kaip tik ir atvežė mums pavyzdį. Soduose žmonės jų rasdavo prieš dešimt ar šiek tiek mažiau metų. Bet dabar jų jau aptinkame masiškai", – tikino A.Gurskas.

Per šį laiką ištobulėjo ir sodininkų išmonė. Šiems šliužams traiškyti buvo sukurtos net savotiškos gaudyklės.

"Tai luzitaninis arionas (lot. – Arion lusitanicus). Tai yra invazinė rūšis, kuri kilo iš Ispanijos, ir plinta visoje Europoje. Jų randa Vokietijoje, Latvijoje, Skandinavijoje. Yra net keletas rūšių, aptinkama ir hibridų", – pasakojo specialistas.

Labiausiai pastebimas yra ilgas juodas, kartais net iki 15 cm išsitempęs šliužas.

Atvežė su sodinukais

Šių šliužų, pasirodo, randama ir Klaipėdos mieste. Puoselėdami aplinką, jų aptinka Mažojo Kaimelio mikrorajono gyventojai.

Šių šliužų pastebi ir poilsiautojai, žingsniuodami Girulių miške.

"Jų padaugėja po lietaus. Kai sausa, šliužai tūno drėgnesnėse, tamsiose vietose. Jų stichija – komposto krūva. Reikia to vengti. Vokietijoje žmonės kompostuoja tik plastiko statinėse, niekas ant žemės žalių atliekų nemeta", – patarė A.Gurskas.

Jis aiškino, kad į Lietuvą šie šliužai pateko su sodinukų daigais iš kitų šalių.

"Jie gyvena apie trejus ketverius metus. Šliužai yra dvilyčiai, padeda apie keliasdešimt kiaušinių", – aiškino specialistas.

Šliužų populiacija padidėja tuomet, kai jie neturi natūralių priešų. Juos lesa visų rūšių paukščiai, ypač mėgsta ežiai.

Apsileidėliams – mokestis

Sodininkų bendrijos "Dituva" pirmininkas Tadas Vaitkus pastebėjo, kad šių atėjūnų antplūdžiu ypač skundžiasi tie, kurių kaimynystėje klesti apleisti ir neprižiūrėti sklypai.

"Ko tokiuose sklypuose tik nesiveisia. Visomis išgalėmis kovojame su tuo. Apleistų sklypų savininkams pakėlėme mokesčius. Gal tai išmokys žmones tvarkos", – tikisi bendrijos pirmininkas.

Krūmynais ir piktžolėmis apaugusių žemių savininkams mokestis išauga tris kartus. Šiuo metu čia galioja 5 eurų už arą metinis mokestis.

Kovojant su šiais gyviais, galima naudoti parduotuvėse parduodamus preparatus, gaudykles.

Taip pat galima naudoti cheminės apsaugos priemones, kurių veiklioji medžiaga yra geležies fosfatas. Jis yra toksiškas šliužams. Paragavę šio preparato jie pasitraukia į slėptuves ir ten nugaišta.

"Tačiau nereikėtų negyvų šliužų palikti po krūmais, nes likusieji maitinsis savo rūšies atstovais", – perspėjo A.Gurskas.