- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybinių miškų urėdija pradėjo aktyvų pasiruošimą artėjant gaisrų sezonui ir ragina gyventojus nedeginti pernykštės žolės. Vien praėjusiais metais Lietuvoje išdegė apie 2300 hektarų pievų – tai maždaug 14 Vingio parkų Vilniuje arba bendras Elektrėnų miesto plotas, nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus.
„Pavasarį žolės deginimas tampa pagrindine gaisrų miškuose priežastimi. Skaudžiausia, kad tokiuose gaisruose kasmet traumuojami arba žūva žmonės. Todėl kaip ir kasmet, prašome gyventojų būti atsakingais, nedeginti pernykštės žolės, saugoti ne tik save, savo turtą, bet ir tausoti gamtą. Jeigu oras sausas ir vėjuotas, užtenka vos kelių akimirkų ir liepsna sparčiai išplinta didelėje teritorijoje, o ją suvaldyti tampa sudėtinga – jos jėga pakeliui nušluoja ir visą gamtoje esančią gyvybę.
Dėl viruso COVID-19 ir apribojimų gyventojams lankytis kitose vietose, daugiau jų renkasi poilsį gamtoje, poilsio objektuose, todėl dar labiau didėja tikimybė kilti gaisrui nuo numestos nuorūkos, paliktos neužgesintos laužavietės“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.
Pasak miškininkų, viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų: daugybė augalų, vabzdžių, smulkiųjų gyvūnų, perinčių paukščių.
„Todėl Lietuvos miškus, kuriuose yra didžiausia rizika gaisrams kilti, jau pradeda stebėti antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos, operatyviai užfiksuojančios dūmus - prie monitorių pasikeisdama budės apie 50 žmonių komanda. Taip pat pasiruošusios gesinti kilusius miško gaisrus budės 57 priešgaisrinės komandos, sudarytos iš papildomai samdomų apie 250 darbuotojų“, – sakė V. Kaubrė.
Valstybinių miškų urėdijos darbuotojai taip pat atlieka gaisrinės technikos apžiūrą bei techninę priežiūrą, tvarkomas gaisrų gesinimo inventorius, sudaromi budėjimo grafikai. Apie 300 specialistų pajėgos sudaro rezervines komandas, kurios mobilizuojamos esant didesniems gaisrams, dar 30 žmonių nuolatos budės priešgaisriniuose bokštuose.
Šiais metais Valstybinių miškų urėdija įsigijo ir 23 naujus padidinto pravažumo krovininius automobilius, skirtus miško gaisrams gesinti, kuriuose sumontuotos 300 litrų vandens talpyklos - tokių visureigių iš viso visoje Lietuvoje yra 38, darbui paruoštos dar 20 vandens cisternų ir 61 priešgaisrinis automobilis. Miškuose bus pastatyti ir visiškai nauji gaisrų prevencijai skirti ženklai.
2019 metais Lietuvos miškuose užregistruota 280 miško gaisrų 200,18 ha plote. Remiantis daugiamete statistika - daugiau kaip 70 proc. gaisrų yra iki 0,2 ha ploto. Regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai, pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus, buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei 800 kartų. Didžiausi miškų gaisrai pernai kilo Telšių, Mažeikių, Dubravos, Kuršėnų bei Šalčininkų regioniniuose padaliniuose.
VĮ Valstybinių miškų urėdija vykdo priešgaisrinę visų Lietuvos miškų – privačių ir valstybinių – apsaugą: stebi miškus, gesina miško gaisrus, miškuose kasmet atnaujina apie 13 tūkst. kilometrų priešgaisrinių mineralizuotų juostų, įrengia priešgaisrinius kelius bei vandens telkinius. Priešgaisrinei miškų apsaugai įmonė kasmet skiria apie 2 milijonus eurų.
Valstybinių miškų urėdija prašo visų šalies gyventojų, pastebėjusių degančią žolę ar miške kilusį gaisrą, apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kvietimas prisidėti prie mokslinėmis žiniomis pagrįstos paukščių apsaugos
Plėšrūs paukščiai – vieni jautriausių, jie vieni pirmųjų nukenčia, prastėjant aplinkos būklei. Nors vykdoma daug įvairių iniciatyvų, siekiant apsaugoti nykstančias rūšis, tačiau ne visos jos pamatuotos ir pagrįstos. ...
-
Lydekas šiais metais dar bus galima žvejoti nuo balandžio 21 d.1
Aplinkos ministerija informuoja gyventojus, kad šį pavasarį lydekų žvejybos draudimo ir draudimo masalui naudoti žuvelę terminas dar nebus pratęstas, lydekas bus galima žvejoti kaip įprasta – nuo balandžio 21 d. ...
-
Kova su vėjo malūnais – jau į pabaigą2
Šie technikos įrenginiai būdingiausi Šiaurės Lietuvos rajonams. Pakruojyje jų kai kurie šaltiniai suskaičiuoja rekordiškai daug – 32. Aplinkiniuose rajonuose galima rasti po dešimt ir daugiau šių sparnuoči...
-
Po keturiolikos metų pertraukos išleista nauja Lietuvos raudonoji knyga
Po keturiolikos metų pertraukos išleista nauja Lietuvos raudonoji knyga. Kapitalinį Aplinkos ministerijos leidinį rengė beveik 50 mokslininkų ir gamtininkų daugiau kaip ketverius metus. ...
-
Vyras žmonos akivaizdoje plikomis rankomis užmušė pasiutusią vilkę12
Rusas, gyvenantis Voronežo srityje, žmonos akivaizdoje plikomis rankomis užmušė pasiutusią vilkę, praneša portalas ria.ru. ...
-
Išleista nauja Raudonoji knyga: saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašas sutrumpėjo
Po 14 metų pertraukos išleista nauja Lietuvos raudonoji knyga. ...
-
Sent Vinsento salos gyventojams baimės įvarė galingai išsiveržęs ugnikalnis
Karibų rytinėje Sent Vinsento saloje penktadienį lijo pelenais ir lapiliais, galingai išsiveržus dešimtmečius snaudusiam ugnikalniui, privertusio tūkstančius išsigandusių gyventojų trauktis į saugias vietas. ...
-
Knygą apie paukščius išleidęs S. Paltanavičius: mes gyvename taip, kad skrajūnams nebelieka vietos6
„Visą gyvenimą man neduoda ramybės profesoriaus Tado Ivanausko priesakai, galvoju, kaip vaikus, o ir suaugusiuosius patraukti prie gamtos. Todėl ir rašau knygas, stengiuosi, kad jos būtų nuoširdžios. Tik taip tavimi patikės, autori...
-
Lūžus Stelmužės ąžuolo šakai, specialistai vertina kitų medžio šakų būklę1
Lūžus Stelmužės ąžuolo šakai, specialistai vertina kitų medžio šakų būklę – svarstoma ir apie papildomas atramas, kad šiuo metu vis dar tebesilaikančios šakos nelūžtų. ...
-
Vokiečių aviganių veisėja: šuo – ne žaislas4
Lietuvos pakraštyje, visai netoli sienos su Baltarusija, įsikūrusiame vokiečių aviganių veislyne prieglobstį randa senyvi šunys, kurių niekas nenori globoti. Vienkiemio šeimininkė Jekaterina Stepanova savo pagalbą siūlo ir nuo ko...